Mirė se vini nė Ulqin                 

ne filim         www.ulqini.org ėshtė njė nyje informative. Qėllimi i saj ėshtė tė paraqes Ulqinin nė hapsirėn e rrjetit elktronik. Kjo nyje informon pėr Ulqini, shqiptarėt, kulturen si dhe rrjedhat aktuale politike, tė cilat janė tė mundshme tė prezentohen kėtu. Njėkohėsisht sherben kjo nyje pėr komunikim tė shqiptarėve qė jetojnė nė Botė.
 

Hyrja

 

Emripėrdorues:
Emri sekret:

 

Keni haruar Emrin sekret?

 
 

Nuk keni ende konto?
Regjistrohuni tani!


Ulqini
Ku gjindet ulqini
E kaluara e Qytetit
Ulqini Antik
Kongresi Berlinit
Detaria e ulqinit
Ulqini vjeter
Qyteti jashtė bede.
Ambienti
Plazhi i Madh
Plazhi i Vogėl
Ada
Kanali Milena 
Valdanosi
Klima e Ulqinit
Ujėrat minerale sulfurike

Jeta dhe ngarjeta

Popullsia e Ulqinit
Kostumet e Ulqinit
Kuzhina ė Ulqinit
sport dhe rekreacion
Rethina e Ulqinit
Liqeni i Shkodrės

Kultura koha e lire
  Klube dhe Shoqata
  Muze
  Art dhe Galeria 
  Bilbliothekė
  Film dhe Kinema
  Kultura e lagjeve tė qytetit
  Masmedia
  Qėndra pėr Kulturė
  Aktivitetet
 

9/11 Loose Change

REKLAMOJENI VEHTEN QĖ EDHE NE TĖ REKLAMOHEMI !!!
 Qyteti jashtė bedeneve

Qyteti jashtė bedeneve

  Nėn pushtetin turk qyteti pėsoi njė transformim si nė periferi ashtu edhe nė qytet, ku janė ndėrtuar xhamitė:
>>Xhamia e pashės<< me hamam ėshtė ndėrtuar nė vitin 1719 me meritėn e Kliē ALIUT nga Stambolli. Hamami ėshtė i vetmi objekt i kėtij Iloji nė territorin e Malit tė Zi. Hamami ėshtė fjalė turke me prejardhje arabe dhe do tė thotė banjė. Sipas doktrinės se fesė islame, me rastin e ndėrtimit tė xhamisė si ndėrtesė e shenjtė mė parė duhej tė ndėrtohej hamami, nė mėnyre qė punėtorėt, para se fillonin punėn, aty tė mund tė laheshin dhe tė merrnin »abdes<<. Pėr tė marrė >>abdes<< duhet larė pjesėt e trupit (duart, kėmbėt, fytyrėn, qafėn e tė tjera, para se tė hyhet nė xhami dhe tė fillojė falja). Mė vonė hamami ėshtė shndėrruar ne banjė publike. Ai gjendet nėn Qytetin e Vjetėr afėr Plazhit tė Vogėl.

                              


Xamia kryesore (Xhamia e Mezgjahut)
ėshtė ndėrtuar nė vitin 1828. E ka ndėrtuar Sulejman Mujaliu nė qendėr tė qytetit. Afėr kėsaj xhamie dikur ekzistonte medreseja (shkolla e mesme fetare).   Xhaminė e Bregut e ka ndėrtuar kapiteni i detarisė Ahmet Gjyli nė vitin 1783. Ajo gjendet para tregut tė ri nė qendėr tė qytetit.

Nė Ranė gjendet njė monument mbi varrin e dy vėllezėrve ose tė babait dhe tė djalit - Ludit dhe Jahjait nga familja Fani. Sipas njė legjende, Ludi e Jahjai, me rastin e mbrojtjes sė qytetit, qenkan vrarė duke luftuar kundėr venedikasve. Mirėpo, pėr kėtė tyrbe nuk ėshtė gjetur ndonjė dokument arkivor. Nė qendėr tė qytetit janė edhe tri tyrbe: tyrbja e Murat Dedit, tyrbja dhe tyrbja e Resulbegoviqėve nga shekulli XVIII.


Kisha e shėn Nikollės nėn Malin e Bardhė (Bijela Gora)
ėshtė ndėrtuar nė vitin 1869 nė gėrmadhat e kishės sė vjetėr, mbase nga koha e Balshajve. Kisha ėshtė njeanijat ėshtė me absidė gjysmėrrethore. Ėshtė ndėrtuar nė kohėn e sundimit turk. Pushteti i atėhershėm nuk lejonte qė tė ndėrtohej asnjė objekt, sidomos jo ndonjė objekt sakral i religjionit tjetėr, me lartėsi mė tė madhe ose me lartėsi tė njėjtė si lartėsia e minareve tė xhamive. Pėr kėtė arsye edhe dy­shemeja e kishės ėshtė futur nė tokė.

Kisha e kuvendit, katedralja e shėn Nikollės nėn Meteriz, ėshtė ndėrtuar nė vitin 1890 pėr nder tė malazezve tė rėnė nė luftėrat e vitit 1878. Poashtu ėshtė njėanijatėshe me absidė gjysmėrrethore nė lindje, kurse, nė vitin 1933 ėshtė shtuar edhe kambanarja. Nė Vendin e kėsaj kishe, nė shekullin XV, ekzistonte manastiri i shėn Arkangjelit. Pas ardhjes sė turqve ėshtė shndėrruar nė xhami, kurse me 1890 mbi themelet e saj ėshtė ndėrtuar kisha e sotme. Lkonostasi i kėsaj kishe ortodokse ėshtė thesar i vlefshėm kulturo-historik, tė cilin e kanė pajisur  ikonografėt e njohur nga Rusia.

Afėr kishės ortodokse tė shėn Nikollės, nėn Malin e Bardhė, gjendet kisha katolike e shėn Zefit (sv. Josip). Pushteti turk ia dha lejen pėr ndėrtimin e saj argjipeshkvit tė atėhershėm tė Tivarit, Karl Pootenit, vetėm pas intervenimit tė mbretit tė Meksikės Maksimilianit. Ndėrtimi i kishės zgjati shumė vjet dhe u lėshua nė pėrdorim nė vitin 1875, Kjo kishė ėshtė objekti i fundit sakral katolik i ndėrtuar nė kohėn e sundimit otoman nė kėtė hapėsirė. Kisha ėshtė njėpje­sėshe me kambanare prej gurit tė gdhendur me tri kambana.

 
Nė breg tė Bunės gjendej kuvendi (manastiri) i benediktinėve. Manastiri, supozohet, ėshtė ndėrtuar nė shekullin XIII, por ėshtė braktisur pas ardhjes sė turqve nė kėtė territor (nė vitin 1517). Nė kuadrin e manastirit gjendej kisha e shėn Nikollės, tė cilėn nė vitin 1814 e vėrshoi Buna e rritur e pastaj ajo u bart nė kodrėn o afėrme, ku gjendet edhe sot. Nė kėtė kishė, pėr ēdo vit, mė 9 maj, mbahet procesioni. Sipas traditės, nė kėtė kremte marrin pjesė bashkėrisht katolikėt, myslimanėt dhe ortodoksėt, si dhe shumė turistė qė nė atė kohė e vizitojnė Ulqinin. Nė shenjė nderimi, disa prej tyre vijnė kėmbėzbathur deri nė kishė duke ecur edhe nga disa kilometra. Objektet sakrale tė tė tri religjioneve njėsoj si edhe objektet profane janė tė mbrojtura me ligj

 

 


Tekstet e prezentuara domosdoshmėrisht nuk pėrfaqėsojnė politikėn e redaksisė tė www.ulqini.de  nuk jep pėrgjigje pėr faqe externe
Inhaltlich Verantwortlicher gemäß § 6 MDStV: Shaban Burri
Haftungshinweis: Trotz sorgfältiger inhaltlicher Kontrolle übernehmen wir keine Haftung für die Inhalte externer Links. Für den Inhalt der verlinkten Seiten sind ausschließlich deren Betreiber verantwortlich.Der Inhalt muss nicht mit den Vorstellungen von uns übereinstimmen.

Na vuni nė Favorite

 
  Service
Hotel/Villė
Duqane/Shop's
Shitblerje/Sales/
Dhomė/Rooms/
Apartments
Autokampė/
  Politika dhe Administratė
Kuvendi Komunes
Kryetari Komunės
KABINETI  KRYETARIT 
  Sherbimet
Sherbimi pėr punė tė Kuvendit
introni nuk jep pėrgjigje pėr faqe externe

ne filim