Mirė se vini nė Ulqin                 

shko te forumi i ulqinit

ne filim         www.ulqini.org ėshtė njė nyje informative. Qėllimi i saj ėshtė tė paraqes Ulqinin nė hapsirėn e rrjetit elktronik. Kjo nyje informon pėr Ulqini, shqiptarėt, kulturen si dhe rrjedhat aktuale politike, tė cilat janė tė mundshme tė prezentohen kėtu. Njėkohėsisht sherben kjo nyje pėr komunikim tė shqiptarėve qė jetojnė nė Botė.
 

Hyrja

 

Emripėrdorues:
Emri sekret:

 

Keni haruar Emrin sekret?

 
 

Nuk keni ende konto?
Regjistrohuni tani!


Ulqini
Ku gjindet ulqini
E kaluara e Qytetit
Ulqini Antik
Kongresi Berlinit
Detaria e ulqinit
Ulqini vjeter
Qyteti jashtė bede.
Ambienti
Plazhi i Madh
Plazhi i Vogėl
Ada
Kanali Milena 
Valdanosi
Klima e Ulqinit
Ujėrat minerale sulfurike

Jeta dhe ngarjeta

Popullsia e Ulqinit
Kostumet e Ulqinit
Kuzhina ė Ulqinit
sport dhe rekreacion
Rethina e Ulqinit
Liqeni i Shkodrės

Kultura koha e lire
  Klube dhe Shoqata
  Muze
  Art dhe Galeria 
  Bilbliothekė
  Film dhe Kinema
  Kultura e lagjeve tė qytetit
  Masmedia
  Qėndra pėr Kulturė
  Aktivitetet
 

  Libra e Telefonit tė Malit Zi

shko te  MSN ULQINI Groups


9/11 Loose Change

REKLAMOJENI VEHTEN QĖ EDHE NE TĖ REKLAMOHEMI !!!

 
 
Ulqini i Vjetėr
Nė ishuilin e vogėl, nė tė vėrtetėn nė gumėn nė veriperėndim tė Ulqinit, nė gjirin e Kruēit, gjenden gėrmadha pėr tė cilat ėshtė menduar se janė mbeturina tė Ulqinit tė Vjetėr >>Dolcigno Vecchio«.
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Sipas dokumenteve historike venedikase, supozohej se Olciniumi antik ishte i dislokuar ndėrmjet kėsaj gume e tokės dhe se ishte fundosur, Mirėpo, mė kėrkimet e mėvonshme arkelogjike ėshtė konstatuar se nė kėtė shkėmb, pėrkatėsisht nė kėtė ishulth, nė kohėn antike gjendej njė stacion i vogėl sinjalizues (specula), kurse nė mesjetė njė kėshtjellė qė shėbente si vrojtore. Nė gjirin e Kurēės, me rastin e hapjes sė themeleve pėr njė shtėpi, para pak kohe ėshtė zbuluar villa rustica e antikes sė vonė, do tė thotė shtėpia e madhe e pronarit tė njė latifondi, qė sipas tė gjitha gjasėve, shtrihej nė tėrė hapėsirėn e Kruēit. Sipas mozaikut, qeramikės dhe monedhave tė perandorėve Anastasit I, Justinit I dhe Justinianit I), qė janė zbuluar nė kėtė lokalitet, vila rrjedh nga shekulli VI i erės sonė dhe njėkohėsisht, pas bedenit ilir nė Qytetin e Vjetėr, tash pėr tash ėshtė kompleski mė i vlefshėm i gėrmuar nė rajonin e Ulqinit.  
 Nėpėr Qytetin e Vjetėr
Qyteti i Vjetėr ėshtė bėrthama e trashėgimisė kulturore‑historike tė Ulqinit. Nė platonė e epėrme tė kalasė, menjėherė mbi portėn veriore, gjendet kompleksi muzeal i qytetit. Nė kėtė hapėsirė janė edhe monumentet mė interesante tė historisė sė Ulqinit. Aty ėshtė kisha-xhamia e shndėrruar nė muze, ku janė ekspozuar tė gjitha gjetjet nga Qyteti i Vjetėr. Vlerė tė posaēme kanė posta­menti antik me mbishkrimin grek kushutar perėndeshės Artemidė, njė kame antike qė paraqet perėndeshėn Athinė me helmetė, dy sėpata tė tipit shkodrano‑dalmatin tė epokės sė bronzit. Nė lapidarium janė tė ekspozuara kapitele jonike, pjesė tė ciboriumit tė Kishės sė vogėl tė shekullit IX dhe objekte nga periudha turke. Menjėherė prapa muzeut gjendet kulla e Balshajve, hapėsira e te cilės pėrdoret sot pėr galeri. Pėrpara ėshtė njė shesh i vogėl qė dikur ishte Sheshi i skllevėrve i rrethuar ma kazamatet (burgjet) e revelinit. Nė hyrje ėshtė luara e revelinit kurse pėrballė saj muri i lartė Bolani nga koha e Venedikut.
Para hyrjes nė muze ėshtė nje krua turk nga viti 1749. Afėr gjendet edhe Muzeu Etnologjik me njė koleksion shumė tė pasur eksponatesh.
Nėpėr shumė rrugica arrihet deri te platoja e kėshtjellės. Aty, para hyrjes jugore tė qytetit, gjenden themelet e Kishės ortodokse tė Zonjės sė Bekuar nga shekulli XII qė mė vonė ėshtė shndėrruar nė kishė katolike tė shen Markut. Afėr kėsaj kishė ėshtė cisterna e madhe e qytetit e ndėrtuar nė kohėn e sundimit tė Venedikut. Supozohet se mbėshtetet nė themelet e katedrales se Kishės sė Shėn Marisė nga shėkulli XIII. Pak mė larg ėshtė barutana turke nga shekulli XVIII e mbulluar me kalotė. Nė vendin ku gjendet sot pallati >>Venecia«,ekzistonin mbeturinat e ndėrtesės, per tė cilėn supozohet se ishte selia e kryetarit tė qytetit nė kohėn e sundimit tė Venedikut. Pėr shkak tė bukurisė dhe funksionalitetit tė saj edhe sundimtarėt mė tė vjetėr e shfrytėzonin kėtė pallat si oborr tė tyre. Afėr >>Venecies<< gjenden pallatet e Balashajve tė cilat i pėrbėn nė tė vėrtetė ndėrtesa e Venedikut. Kjo ndėrtesė atraktive ėshte ndėrtuar nė mėnyrė suksesive e pjesa mė e vjetėr e saj ėshtė pjesa qendrore.
Hyrja nė Qytetin e Vjetėr    (porta veriore)  Kroi turk nga viti 1749 - Mė shumė se dy shekuj e fik etjen e udhėtarėve Detal nga eksponatet muzeale  tė qeramikės

Tekstet e prezentuara domosdoshmėrisht nuk pėrfaqėsojnė politikėn e redaksisė tė www.ulqini.de  nuk jep pėrgjigje pėr faqe externe
Inhaltlich Verantwortlicher gemäß § 6 MDStV: Shaban Burri
Haftungshinweis: Trotz sorgfältiger inhaltlicher Kontrolle übernehmen wir keine Haftung für die Inhalte externer Links. Für den Inhalt der verlinkten Seiten sind ausschließlich deren Betreiber verantwortlich.Der Inhalt muss nicht mit den Vorstellungen von uns übereinstimmen.

Na vuni nė Favorite

  Service
Hotel/Villė
Duqane/Shop's
Shitblerje/Sales/
Dhomė/Rooms/
Apartments
Autokampė/
  Politika dhe Administratė
Kuvendi Komunes
Kryetari Komunės
KABINETI  KRYETARIT 
  Sherbimet
Sherbimi pėr punė tė Kuvendit
introni nuk jep pėrgjigje pėr faqe externe

ne filim