Mirė se vini nė Ulqin                 

ne filim         www.ulqini.org ėshtė njė nyje informative. Qėllimi i saj ėshtė tė paraqes Ulqinin nė hapsirėn e rrjetit elktronik. Kjo nyje informon pėr Ulqini, shqiptarėt, kulturen si dhe rrjedhat aktuale politike, tė cilat janė tė mundshme tė prezentohen kėtu. Njėkohėsisht sherben kjo nyje pėr komunikim tė shqiptarėve qė jetojnė nė Botė.
 

Hyrja

 

Emripėrdorues:
Emri sekret:

 

Keni haruar Emrin sekret?

 
 

Nuk keni ende konto?
Regjistrohuni tani!


Ulqini
Ku gjindet ulqini
E kaluara e Qytetit
Ulqini Antik
Kongresi Berlinit
Detaria e ulqinit
Ulqini vjeter
Qyteti jashtė bede.
Ambienti
Plazhi i Madh
Plazhi i Vogėl
Ada
Kanali Milena 
Valdanosi
Klima e Ulqinit
Ujėrat minerale sulfurike

Jeta dhe ngarjeta

Popullsia e Ulqinit
Kostumet e Ulqinit
Kuzhina ė Ulqinit
sport dhe rekreacion
Rethina e Ulqinit
Liqeni i Shkodrės

Kultura koha e lire
  Klube dhe Shoqata
  Muze
  Art dhe Galeria 
  Bilbliothekė
  Film dhe Kinema
  Kultura e lagjeve tė qytetit
  Masmedia
  Qėndra pėr Kulturė
  Aktivitetet
 

9/11 Loose Change

REKLAMOJENI VEHTEN QĖ EDHE NE TĖ REKLAMOHEMI !!!
 

Art  dhe Galeria

ART klubi Ulqin  Piktor: BILAL NIKEZIQI  Vildana Dervishi  Shaban Osmanaj
Suzana Llolla Qazim Muja Jaho Kollari Dr.Bahri Brisku
Asllan Bisha Hasan Gjonbalaj Senada Veliqi Hajro Ulqinaku
Basri ēapriqi HAFIZ ALI RIZA ULQINAKU MULLA ISUF KRAJA HAFIZ ALI KRAJA
Enver Dragoviqi HAXHI SHABANI Prof. Dr. Ruzhdi Ushaku Gazmend ēitaku
Ibrahim Berjashi Naim/Sami Flamuri RUDI GOGA NASER HASA
Mr.RIZA REXHA EMIN HALILI MEHMET ALOJA Silver Kordiqi
Fadil Kraja

SHOQATA E ARTISTĖVE DHE E INTELEKTUALĖVE

"ART CLUB” ULQIN"

Adresa : Rr. "Meraja" - Ulqin

Tel : 085. 459-174

Shoqata e Artistėve dhe e Intelektualėve “ART CLUB” nė Ulqini ėshtė themeluar mė 28.12.1990. Ajo bėn pjesė nė organizatat joqeveritare,ndėrsa kryesisht merret me organizimin e veprimtarive kulturore, shkencore dhe artistike.Deri tani ajo ka organizuar rreth 100 manifestime tė ndryshme tė kėtyre fushave.
Veprimtaria e “ART CLUBIT” pėrbėhet nga dy fusha: organizative dhe botuese.
Nga veprimtaria organizative duhet veēuar organizimin e simpoziumėve shkencore: “Meshari i Gjon Buzukut – monument i kulturės shqiptare” (1995), “Ulqini nė rrjedhė tė kohės” (2000),tryezave tė rrumbullakta,takime me krijues tė fushave tė ndryshme. Pėrpunime librash, organizimi i orėve letrare,manifestimi poetik ndėrkombėtar “Kalimerja poetike”, ekspozita artistike etj.
Nga veprimtaria botuese deri tani, me firmėn e klubit janė botuar 29 botime tė veēanta, katalogje tė ndryshėm si dhe revistat: FATI, ZANA DHE LEMBA.
Art Clubi ėshtė themeluesi i skenės alternative nė Ulqin. ART CLUBI me veprimtarinė e vet ėshtė prezentuar nė viset shqiptare nė Mal tė Zi,pastaj nė Shkodėr,Tiranė, Prishtinė, Tetovė etj.
Art Clubi,bashkėpunon me subjekte tė ndryshme ku si veprimtari kanė kulturėn,shkencėn dhe artin.
ART CLUBI ndan Ēmime vjetore pėr arritjet me te mira nė fushėn e shkencės,kulturės dhe tė artit, si i vetmi i tillė nė Mal tė Zi.
Nė sajė tė veprimtarisė dhjetėvjeēare nga personalitete autorative, ART CLUBI ėshtė cilėsuar si subjekti kulturor mė reprezent i kulturės shqiptare nė Mal tė Zi.
Kryetari i klubit ėshtė

 

LETĖRSIA PĖR FĖMIJĖ E SHKRIMTARĖVE SHQIPTARĖ NĖ MAL TĖ ZI

Degė e drurit tė urtė

Sahibe Hoxha

Letėrsi artistike ėshtė njė formė e njohjes dhe e vlerėsimit ideor dhe estetik tė realitetit. Ajo e pasqyron jetėn me anėn e figurave artistike. Karakteristikė e figurave artistike ėshtė se vetitė thelbėsore tė jetės ato i mishėrojnė nė individė tė veēantė me veēoritė e tyre individuale, domethėnė, me anėn e personazheve, nė pamje tė gjallė tė natyrės ose tė jetės sė njerėzve, nė ndjenja emocione e nė gjendjen e tyre shpirtėrore konkrete etj. Pra, veēoritė e letėrsisė si lloj i artit ėshtė se synon t`i paraqesė njerėzit, ndjenjat mendimet e dėshirat e tyre nė njė formė sa mė konkrete e tė gjallė. Kjo ėshtė njė ndėr arsyet qė veprat artistike pėlqehen e kėrkohen nga tė gjithė njerėzit. Veprat e mira letrare na lartėsojnė shpirtėrisht, na ndihmojnė tė mposhtim dobėsitė tona. Ēdo vepėr e re artistike ēel njė dritare tė re pėr tė parė e kuptuar botėn me larminė e pafund tė dukurive tė saj. Vlera njohėse e letėrsisė artistike na ndihmon pėr tė njohur mė mirė karakterin tonė, shqetėsimet, dėshirat e synimet tona, vendin qė zėmė nė jetė. Letėrsia na jep mundėsi pėr tė njohur mė mirė edhe njerėzit e tjerė me tė cilėt ndeshemi nė jetė, pėr tė njohur vetitė e tyre karakteristike, tė mirat e tė metat e tyre. Vlera njohėse e letėrsisė artistike buron, nė radhė tė parė, nga njohja e thellė prej shkrimtarit e shoqėrisė njerėzore, e realitetit qė pasqyrohet artistikisht. Shkrimtarėt nė veprat e tyre mė tė mira pasqyrojnė epokėn nė tė cilėn jetojnė, dėshirat, gėzimet e hidhėrimet e jetės sė tyre personale. Duke na njohur me jetėn e njerėzve, letėrsia edukon me vetitė mė tė mira morale, me dashurinė pėr tė vėrtetėn. Vlerat njohėse dhe edukative tė letėrsisė dalin pėrmes vlerave tė saj estetike. Kėto vlera, nuk ekzistojnė asnjėherė tė veēuara. Nė ēdo vepėr letrare ato janė tė shkrira njėra me tjetrėn dhe veprojnė njėkohėsisht tek lexuesi. Nėse ato shkrihen natyrshėm nė njė vepėr letrare, kjo e fundit i reziston kohės e mbetet pėrherė aktuale. Shprehja mė e sinqertė e ndjenjave dhe e mendimeve tė shkrimtarit, e mishėruar nė njė formė tė lartė artistike, ndikon drejtpėrdrejt nė botėn shpirtėrore tė lexuesit dhe mbetet nė mendjen dhe zemrėn e tij. Nė vepra tė tilla ne shpesh ndjejmė tė gjejmė vetveten. (1- Enver Muhametaj - Xhevat Lloshi, "Teoria e letėrsisė dhe stilistika gjuhėsore").
Letėrsia pėr fėmijė e shkrimtarėve shqiptarė nė Mal tė Zi ėshtė e zhvilluar dhe me vlerė. Shkrimtarėt nė Mal tė Zi, si dhe botuesit e librave, po bėjnė njė punė tė madhe pėr tė nxierrė nė dritė vlerat e vendlindjes, duke botuar dhe pėrhapur tek lexuesit.
Antologjia pėr fėmijė "Degė e drurit tė urtė", libri i parė pėr fėmijė e tė rinj me shkrimtarė shqiptarė nga Mali i Zi, ėshtė njė ide tejet origjinale me pėrmbajtje e tematika tė ndryshme, me karakter edukativ, e me njė pėrzgjedhje shumė tė qėlluar prej dhjetė autorėsh, dhjetė zėra pėr veten dhe historinė e popullit tė vet. Ėshtė njė polifoni e kėsaj ane e shqiptarėve nė Mal tė Zi, ėshtė njė pasuri, njė kulturė e traditė, duke pėrfshirė momente e situata, pėrjetime dhe emocione tė ndryshme. Shkrimtarėt nė Mal tė Zi u bėnė urė lidhėse dhe mirėkuptimi, me vendet nė tė cilat kanė jetuar e vepruar, nė Kosovė, Shqipėri, Maqedoni dhe nė hapėsirat ku jetojnė e veprojnė shqiptarėt. Mendoj se ka edhe shkrimtarė tė tjerė, por secili libėr duhet tė ketė fillimin e mbarimin, prandaj kėtu u zgjodhėn, thjesht, ata letrarė.
Antologjia pėr fėmijė "Degė e drurit tė urtė", pėrfaqėsohet me shkrimtarėt: Esad Mekuli, Nol Berisha, Rexhep Qosja, Hajro Ulqinaku, Ali Llunji, Idriz Ulaj, Zuvdija Hoxhiq - Berisha, Ali M. Ahmeti, Asllan Bisha dhe Ibrahim Berjashi.
Nė kėtė antologji janė pėrfshirė punimet e shkrimtarėve tė krijuara qė mė parė, disa edhe nė fillim tė krijimtarisė, si studentė, e disa nga pėrjetimet si pedagogė, apo nga pėrjetimet e vetė shkrimtarėve me motive tė ndryshme nga ambienti qė i rrethon, natyra e vendlindjes sė vet, nga vendi se ku jeton e vepron akėcili krijues. Sidomos pėrshkruhen pėrjetimet dhe emocionet duke iu afruar kėshtu botės sė fėmijėve me tė gjithė origjinalitetin dhe natyrshmėrinė e pėrshkrimeve qė fėmijėve ua bėn tė dashur dhe tė afėrt leximin e kėtyre punimeve. Ata i ndjejnė dhe i pėrjetojnė po me atė dashuri si i pėrjetoi shkrimtari. Me gjithė kėtė angazhim dhe punė gjatė viteve, shkrimtarėt nė Mal tė Zi kanė arritur tė realizojnė deri - diku kėrkesat e popullit shqiptar, pas shumė situatave tė ndėrlikuara qė janė zhvilluar nė kėto treva, duke treguar aftėsi dhe fuqi pėr zgjidhje sa mė tė drejtė prandaj suksesi nuk mungoi. Duke vepruar nė kėtė drejtim, duke zbuluar vlerat e secilit me njė bashkėpunim, mendoj se afirmohet ajo qė ėshtė mė njerėzore, kultura e njė populli, sot e nesėr.
Autorėt e kėsaj pėrmbledhjeje "Degė e drurit tė urtė", antologjisė pėr fėmijė e tė rinj, shkrimtarėt shqiptarė nė Mal tė Zi, janė personalitete tė shquara nė tė gjitha kėto treva, nė rrafshin Ballkanik e mė gjerė. Nė veprimtarinė e tyre janė pėrfshirė tė gjitha kohėt e moshat, duke pasur si motiv qenėsor fėmijėt, vendlindjen e dashur dhe pėrjetimet fėmijėrore. Fjala letrare e tyre ėshtė zėri, fryma dhe shpirti i popullit tė tyre, tė kulturės dhe traditės sė kėtij populli tė lashtė, qė dikur fjala e shkruar shqipe dhe emri shqiptar shqiptohej me droje, kurse sot po shpėrthen, falė intelektualėve, e sidomos shkrimtarėve vendas, po gjithsesi edhe atyre tė huaj qė e duan dhe e adhurojnė vendlindjen. Ata e ndjejnė dhe e pėrjetojnė ēdo pjesė tė natyrės sė vendit tė vet dhe shpirtin e popullit tė tij. Edhe pse jetuan (jetojnė) e veprojnė larg vendlindjes, motivi kryesor ishin (janė) fėmijėt dhe vendlindja. Duke qenė shumė tė afėrt me fėmijė i kuptojnė lehtė preokupimet, gėzimet e shqetėsimet e tyre.
Shkrimtarėt pėrdorin njė gjuhė letrare, me njė fjalor tė pasur me fjalė e shprehje tė kuptueshme, tė qarta, konkrete e reale qė i afron lexuesit e vegjėl, e gjithsesi dhe tė rinjtė qė me kėnaqėsi ta lexojnė veprėn dhe ta ritregojnė me dashuri. Lexuesve ua mundėsojnė qė tė mendojnė pėr pėrjetimet e veta.
Si pėrfundim mund tė themi se kjo pėrmbledhje e shkrimtarėve shqiptarė nė Mal tė Zi karakterizohet nė masė tė madhe nga interesimi i lexuesit pėr librat e shkrimtarėve vendas, qė kanė tematikė nga vendlindja dhe fėmijėt i lexojnė me kėnaqėsi.
"Degėt e drurit tė urtė" na mundėson qė pėr herė tė parė tė mbėrrijė tek lexuesit libri - pėrmbledhja - antologjia, pėr tė na njoftuar pėr sė afėrmi me shkrimtarėt shqiptarė nga Mali i Zi, qė jetojnė apo kanė jetuar, por qė punojnė e veprojnė edhe jashtė vendlindjes, duke mos e harruar kurrė vendlindjen, popullin dhe pėrjetimet e veta fėmijėrore, rrėnjėt e prejardhjes sė vet, rrėnjėt e thella e tė degėzuara nė shumė hapėsira, por prej tė njėjtit trung, nė kėto troje tė lashta.
Kjo pasuri kulturore e shkrimtarėve shqiptarė nė Mal tė Zi ėshtė njė nxitje pėr talentet e rinj tė pazbuluar nė fushėn e letėrsisė, njė shtytje e kurajė e madhe dhe njė mbėshtetje, se po vlerėsohet e botohet dhe njėkohėsisht po lexohet letėrsia pėr fėmijė.
Pra duhet tė kuptojmė se dituria dhe kėnaqėsia janė trashėgimia mė e madhe, sepse, siē thotė dijetari Hasan el Basri: "Mendja, sjellja dhe butėsia ėshtė shoku, udhėrrėfyesi dhe kėshilluesi mė i mirė".

 

 

Tekstet e prezentuara domosdoshmėrisht nuk pėrfaqėsojnė politikėn e redaksisė tė www.ulqini.de  nuk jep pėrgjigje pėr faqe externe
Inhaltlich Verantwortlicher gemäß § 6 MDStV: Shaban Burri
Haftungshinweis: Trotz sorgfältiger inhaltlicher Kontrolle übernehmen wir keine Haftung für die Inhalte externer Links. Für den Inhalt der verlinkten Seiten sind ausschließlich deren Betreiber verantwortlich.Der Inhalt muss nicht mit den Vorstellungen von uns übereinstimmen.

Na vuni nė Favorite

 
  Service
Hotel/Villė
Duqane/Shop's
Shitblerje/Sales/
Dhomė/Rooms/
Apartments
Autokampė/
  Politika dhe Administratė
Kuvendi Komunes
Kryetari Komunės
KABINETI  KRYETARIT 
  Sherbimet
Sherbimi pėr punė tė Kuvendit
introni nuk jep pėrgjigje pėr faqe externe

Mevludi Sherif i Hafiz Ali Riza Ulqinakut

ne filim