Mirė se vini nė Ulqin                 

ne filim         www.ulqini.org ėshtė njė nyje informative. Qėllimi i saj ėshtė tė paraqes Ulqinin nė hapsirėn e rrjetit elktronik. Kjo nyje informon pėr Ulqini, shqiptarėt, kulturen si dhe rrjedhat aktuale politike, tė cilat janė tė mundshme tė prezentohen kėtu. Njėkohėsisht sherben kjo nyje pėr komunikim tė shqiptarėve qė jetojnė nė Botė.
 

Hyrja

 

Emripėrdorues:
Emri sekret:

 

Keni haruar Emrin sekret?

 
 

Nuk keni ende konto?
Regjistrohuni tani!


Ulqini
Ku gjindet ulqini
E kaluara e Qytetit
Ulqini Antik
Kongresi Berlinit
Detaria e ulqinit
Ulqini vjeter
Qyteti jashtė bede.
Ambienti
Plazhi i Madh
Plazhi i Vogėl
Ada
Kanali Milena 
Valdanosi
Klima e Ulqinit
Ujėrat minerale sulfurike

Jeta dhe ngarjeta

Popullsia e Ulqinit
Kostumet e Ulqinit
Kuzhina ė Ulqinit
sport dhe rekreacion
Rethina e Ulqinit
Liqeni i Shkodrės

Kultura koha e lire
  Klube dhe Shoqata
  Muze
  Art dhe Galeria 
  Bilbliothekė
  Film dhe Kinema
  Kultura e lagjeve tė qytetit
  Masmedia
  Qėndra pėr Kulturė
  Aktivitetet
 

9/11 Loose Change

REKLAMOJENI VEHTEN QĖ EDHE NE TĖ REKLAMOHEMI !!!
 
UIqini antik

Besohet se Ulqinin e lashtė, Qytetin e Vjetėr tė sotėm, e kanė themeluar nė shekullin V para erės sonė grekėt e Kolhidės nė kohėn e formimit tė kolonivė greke nė kėtė rajon. Pėr ardhjen e kolhidasve flitet nė poemėn e Aplonit tė Rodosit nga shekulli III para erės sė re. Nė kėtė rajon, nė atė kohė, jetonin ilirėt tė cilėt, nėn ndikimin e kulturės greke, kanė lėnė gjurmėt e vendosjes mė tė hershme nė kėtė qytet nė formė tė mbeturinave tė mureve shumė tė mėdha tė ashtuquajtura >>qiklopike<<.
Bedeni prej kuaderėve qiklopikė ėshtė bedeni me i vjetėr i kėtij Iloji nė bregdetin lindor tė Adriatikut. Nė kalanė e Qytetit tė Vjetėr gjendet edhe njėri nga mbishkrimet me tė vjetra qė i kushtohet perėndeshės Artimidė Elafavolės. Mbishkrimi ėshtė i skalitur nė postamentin e altarit tė sacrificės, dhuratė e bashkėsisė sė gurgdhendėsve perėndeshės Artemidė. Nė tė shkruan TO KOINON TON LATOMON APTEI (D) I TI ELAFAVOLOI (Bashkėsia e Gurgdhendėsve ia ngrit Artemidė Elafavolės). Pėrpos kėtij altari (are), me kėrkimet nė Qytetin e Vjetėr, qė kanė filluar nė vitin 1953 dhe po vazhdojnė edhe sot e kėsaj dite, janė gjetur edhe shumė objekte tė kulturės materiale qė tregojnė se qyteti ėshtė themeluar nė shekullin V para erės sė re. Kėtu janė gjetur shumė fragmente tė qeramikės sė kuqe figurale, lekitash tė bardha, si dhe gurė me figurėn e perėndeshės Athina me helmetė.
Ky Colchinium i lashtė nė shekullin e dytė para erės sonė bėhet Olcinium kur romakėt e marrin nga fisi ilir Olciniatas (mė 163 para erės sonė). Me kėtė emėr e gjejmė pėr herė tė parė nė burime tė shkruara te Plini Plaku, nė veprėn >>Naturalis historiae<<,  por e pėrmend edhe Tit Livi. Nė kohėn e romakėve Ulqini bėhet vendbanim i fortifikuar i qytetarėve romakė dhe e fiton statusin oppida - oppida civium Romanorum, ndėrsa mė vonė edhe statusin e municipiumit - qytetit qė ka fituar statusin e pavarur. Nga kjo ėshtė ruajtur gjithashtu njė pjesė e bedenit, i cili, pėr shkak tė fakturės sė vet mė tė vrazhdė tė ndėrtimit, ndry­ shon nga bedeni iliro-grek.
Mesjeta
Pas ndarjes sė Perandorisė Romake, Ulqini u gjend nė provincėn Prevalis tė Perandorisė Lindore, kurse popullsia e pėrqafoi krishterimin. Nė periudhėn e Dioklesė (Duklja) dhe tė shtetit tė Nemanjiqėve merr karakterin mesjetar.
Bėhet qendėr e rėndėsishme tregtare dhe detare me autonominė e qytetit mbrenda shtetit tė Rashės (Rashka). I rrethuar me bedene tė forta, Ulqini u bėri ballė sulmeve tė fuqishme tė luftėtareve tė perandorit maqedon Samuilit nė mbarim tė shekullit IX, e mė vonė (1242) edhe sulmeve tė hordhive mongole. Nė kohėn e shtetit tė Rashės janė ndėrtuar shumė kisha nė Qytetin e Vjetėr, prej tė cilave sot kanė mbetur vetėm themelet (Zonja e Bekuar, 1250; Shėn Jovani i Ulqinit, 1290; Shėn Dominiku dhe Sigurati, 1394; Shėn Mihaili nėn qytet,
 

Muri i Qiklopit<<: pjesa e bedenit mė tė vjetėr tė Qytetit tė Vjetėr, Kapitell romanik me palmetė (shekulli XII - XIII)
e ndėrtuar prej blloqeve shumė tė mėdha tė gurit nė njė mėnyrė unike

1406). Aty ka jetuar si vejushė Helena e Anzhuinėve (1282‑1309), e shoqja e mbretit serb Uroshit, pastaj Jelena (1357), e shoqja e perandorit serb Dushanit, nė kohėn e tė cilit nė kėtė qytet ekzistonte edhe shkritorja e monedhave.
Rėndėsia politike e qytetit u rrit nė kohėn e Balshajve (Balsici), dinastisė sė princave, e cila u forcua sidomos pas shpartallimit tė shtetit tė Rashės. Nga koha e pushtetit tė tyre ėshtė ruajtur kulla markante e Balshajve nė pjesėn e epėrme tė Qytetit tė Vjetėr. nė Ulqin ka vdekur dhe ėshtė varrosur Gjergj Stras Balsha (Durad Stratimirovic Balsic) ~zot i tėrė Zetės dhe i Bregdetit<< (1385-1403)
Pas shpartallimit tė shtetit tė Zetės, Ulqinin e pushtojnė venedikasit dhe e mbajnė 150 vjet. Sundimi i ri futi elemente tė reja nė strukturėn arkitektonike dhe urbane tė qytetit. U ndėrtuan dhe u rindėrtuan bedenet, portat e qytetit dhe kullat. Qyteti mbante vulėn e urbanizmit venedikas tė tipit tė Adriatikut lindor me pallate tė bukura, kisha e sheshe. Nga kjo periudhė ėshtė ruajtur edhe njė kishė e Renesancės nga viti 1510, kurse nė murin e lartė nė sheshin e mbyllur tė hyrjes veriore nė Qytetin e Vjetėr, me tulla tė kuqe ėshtė shkruar emri i princit tė Venedikut dhe kapitenit tė qytetit >>Johani Bolani<<.
M
ė 1571 qytetin e pushtojnė turqit. Nė krahasim me lokalitetet fqinje dhe rajonet mė tė largėta, Ulqini shumė mė vonė ra nėn pushtetin otoman, Kishin kaluar plot 200 vjet prej se turqit e kishin kaluar lumin Marica (1371) kur kishte filluar pushtimi i shpejtė i territoreve nė Ballkan, ose rreth 90 vjet pas pushtimit tė Herceg-Novit (1482/1483). Kjo tregon se venedikasit i jepnin rėndėsi tė madhe fortifikimit tė Ulqinit nė aspektin strategjik, detar dhe ekonomiko-politik. Kur e pushtuan turqit, pasoi transformimi i ri. Qyteti mori pamje plotėsisht orientale, Aty u ndėrtuan xhami, hamame, kroje, sahat-kulla, hane dhe tyrbe. Shtė pitė iu pėrshtatėn jetės sė zotėrinjve tė rinj. Platonė e poshtme tė qytetit e mbushėn me ndėrtesa banimi, kurse kishėn nė pjesėn e epėrme e shndėrruan nė xhami (1693). Nė nėnkala u krijua qyteti, nė tė cilin u ndėrtuan disa xhami: Xhamia e Pashės (1719) Xhamia e Mezgjahut (1728), Xhamia Bregut (1783), Xhamia e Lamit (1789), Xhamia e Majė-Pazarit (1749), Xhamia Meraja (1779). Objekt veēanėrisht i bukur nė cytet ėshtė sahat-kulla e ndėrtuar nė vitin 1754. Feja islame e orientonte tėrė rrjedhėn e jetės.
 


Tekstet e prezentuara domosdoshmėrisht nuk pėrfaqėsojnė politikėn e redaksisė tė www.ulqini.de  nuk jep pėrgjigje pėr faqe externe
Inhaltlich Verantwortlicher gemäß § 6 MDStV: Shaban Burri
Haftungshinweis: Trotz sorgfältiger inhaltlicher Kontrolle übernehmen wir keine Haftung für die Inhalte externer Links. Für den Inhalt der verlinkten Seiten sind ausschließlich deren Betreiber verantwortlich.Der Inhalt muss nicht mit den Vorstellungen von uns übereinstimmen.

Na vuni nė Favorite

 
  Service
Hotel/Villė
Duqane/Shop's
Shitblerje/Sales/
Dhomė/Rooms/
Apartments
Autokampė/
  Politika dhe Administratė
Kuvendi Komunes
Kryetari Komunės
KABINETI  KRYETARIT 
  Sherbimet
Sherbimi pėr punė tė Kuvendit
introni nuk jep pėrgjigje pėr faqe externe

ne filim