Mirė se vini nė Ulqin                 

shko te forumi i ulqinit

ne filim         www.ulqini.org ėshtė njė nyje informative. Qėllimi i saj ėshtė tė paraqes Ulqinin nė hapsirėn e rrjetit elktronik. Kjo nyje informon pėr Ulqini, shqiptarėt, kulturen si dhe rrjedhat aktuale politike, tė cilat janė tė mundshme tė prezentohen kėtu. Njėkohėsisht sherben kjo nyje pėr komunikim tė shqiptarėve qė jetojnė nė Botė.
 

Hyrja

 

Emripėrdorues:
Emri sekret:

 

Keni haruar Emrin sekret?

 
 

Nuk keni ende konto?
Regjistrohuni tani!


Ulqini
Ku gjindet ulqini
E kaluara e Qytetit
Ulqini Antik
Kongresi Berlinit
Detaria e ulqinit
Ulqini vjeter
Qyteti jashtė bede.
Ambienti
Plazhi i Madh
Plazhi i Vogėl
Ada
Kanali Milena 
Valdanosi
Klima e Ulqinit
Ujėrat minerale sulfurike

Jeta dhe ngarjeta

Popullsia e Ulqinit
Kostumet e Ulqinit
Kuzhina ė Ulqinit
sport dhe rekreacion
Rethina e Ulqinit
Liqeni i Shkodrės

Kultura koha e lire
  Klube dhe Shoqata
  Muze
  Art dhe Galeria 
  Bilbliothekė
  Film dhe Kinema
  Kultura e lagjeve tė qytetit
  Masmedia
  Qėndra pėr Kulturė
  Aktivitetet
 

  Libra e Telefonit tė Malit Zi

shko te  MSN ULQINI Groups


9/11 Loose Change

REKLAMOJENI VEHTEN QĖ EDHE NE TĖ REKLAMOHEMI !!!
 

Dr. Bahri Brisku

ART klubi Ulqin  Piktor: BILAL NIKEZIQI  Vildana Dervishi  Shaban Osmanaj
Suzana Llolla Qazim Muja Jaho Kollari Dr.Bahri Brisku
Asllan Bisha Hasan Gjonbalaj Senada Veliqi Hajro Ulqinaku
Basri ēapriqi HAFIZ ALI RIZA ULQINAKU MULLA ISUF KRAJA HAFIZ ALI KRAJA
Enver Dragoviqi HAXHI SHABANI Prof. Dr. Ruzhdi Ushaku Gazmend ēitaku
Ibrahim Berjashi Naim/Sami Flamuri RUDI GOGA NASER HASA
Mr.RIZA REXHA EMIN HALILI MEHMET ALOJA Silver Kordiqi
Fadil Kraja

Dr.Bahri Brisku
ka lindur nė Ulqin mė 1933, ku e kreu edhe shkollėn fillore. Nė Shkup ka kryer shkollėn e mesme dhe fakultetin nė Degėn e Letėrsisė tė Popujve Jugosllavė. Nė Prishtinė ka kryer studimet pasuniversitare. Po kėtu ka mbrojtur tezėn e magjistraturės (tė kandidatit tė shkencave nė temėn "Lirika popullore nė trekėnshin" UIqin ‑ shestan ‑ Bregu i Bunes ". Tezėn e doktoraturės “Deti dhe detarėt nė letėrsinė popullore shqiptare” mė tė cilėn fiton gradėn shkencore Dr. i shkencave filologjike, e ka mbrojtur ne Universitetin e Kosovės. Pėr bindjet e tija politike kombėtare ka qen pėrherė ndjekur dhe ėsshtė dėnuar disa herė nga ish pushteti bolshevik, i cili as nuk lejonte qė tė botoheshin punimet he studimet e tia. Ka punuar si pedagog dhe gazetar ne Kosovė e gjetiu. Ėshtė mbledhės dhe studjues I folklorit. Nėpėr revista dhe publikime tė tjera ka botuar afėr njė qind studime nga lemit e ndryshme shkencore. Ka botuar poezi dhe proza pėr fėmijė. Tani ka pėrgatitur pėr shtyp: "S’ka liri pa bashkim kombėtar", (Studime dhe intervista) dhe "Deti dhe detarėt nė historinė dhe nė letėrsine popullore shqiptare”. Pjesa ma e madhe e studimeve qė po i publikon nė veprėn “Gjurmime Shqiptare”­ kanė qenė botuar nėpėra revista shkencore. 

DajIan ShapIlo

Kusarėt dhe detarėt shqiptar

Tmerr pėr kusarėt e tjerė
Historiani i njohur romak Tit Livi, qė nė fillim tė erės sonė pėrmend disa fortifikata tė dalluara nė bregdetin shqiptar si: Risanin, Kotorrin, Tivarin, Ulqinin, Durrahun (Durrėsin), Ishmin e Shėn Gjinin, tė cilat vijimisht gjatė epokave ishin bazat e detarėve tanė. Detarėt shqiparė posedonin njė numėr tė madhe anijesh. Kemi tė dhėna qė vetėm detarėt e Ulqinit dhe Tivarit posedonin afėr 1000 anije tė mėdha dhe tė vogla.
Ekzistojnė tė dhėna tė qėndrueshme historike qė nė tė gjitha skelet e bregdetit shqiptar, gjatė sundimit turk, pushteti ishte nė duart e kusarėve tė vendit, tė cilėt nė organet e pushtetit tė kohės sė tyre kishin njerėzit e vet, kurse pushteti turk nė kėto skele ishte vetėm formal. Tė gjithė ata anėtarė tė ekuipazheve, qė gjatė pėrleshjeve tė ndryshme detare merrnin plagė, tė cilat i bėnin tė paaftė qė tė ushtrojnė detarinė, kėshilli i parisė sė kusarėve i emėronte nė udhėheqėsi tė qytetit tė tyre. Pėrveē invalidėve, nė kėto pozita caktoheshin edhe detarėt e moshuar, tė cilėt nuk ishin mė nė gjendje tė pėrcjellin veprimtarinė e rėndė kusareske.
Detarėt tanė, sidomos pronarėt e velanijeve tė mėdha, tė cilėt nė raste tė rrezikshme shndėroheshin nė kusarė, kur ktheheshin nė skelet e veta, jetonin nėpėr kulla dhe fortifikata tė mbrojtura mirė. Kishte raste kur pala kusareske armiqėsore i sulmonte nė befasi, sidomos kur hetonte qė anijet e tyre janė gastuar (ngujuar) nė skele. Pėr kėtė dhe disa arsye tė tjera, detarėt i pėrtrinin kullat dhe bedenet e kėshtjellave.
Historiani i njohur romak Tit Livi, qė nė fillim tė erės sonė pėrmend disa fortifikata tė dalluara nė bregdetin shqiptar si: Risanin, Kotorrin, Tivarin, Ulqinin, Durrahun (Durrėsin), Ishmin e Shėn Gjinin, tė cilat vijimisht gjatė epokave ishin bazat e detarėve tanė. Detarėt shqiparė posedonin njė numėr tė madhe anijesh. Kemi tė dhėna qė vetėm detarėt e Ulqinit dhe Tivarit posedonin afėr 1000 anije tė mėdha dhe tė vogla. Kjo dėshmon se pjesa mė e madhe e banorėve merrej me kėtė zeje. Kėto ishin mjete tė lehta lundruese, me tė cilat manovrohej lehtė dhe rrėshqitnin shpejt. Kėto lėviznin me anė tė fuqisė sė erėrave, duke manovruar me sjelljen e valėve, por kur mungonin erėrat, mjetet e tilla lundruese lėviznin me anė tė rremave (lopatave). Rremėtarėt ishin kryesisht punėtorė dhe robėr tė zėnė nė anijet e kundėrshtarėve. Anijet posedonin deri nė tri rende tė lopatarėve, tė cilėt i kishin vendet e caktuara dhe punonin nė komandėn e kapitenit tė anijes. Venedikasit dhe grekėt e shtruan ēėshtjen e kusarisė dhe pas pėrfundimit tė Luftės sė Moresė u lidh Paqja e Karllovcit mė 1699. Ky ishte vendim mbi sigurimin e lundrimit nė Detin Adriatik dhe Jon prej kusarėve shqiptarė, ku posaēėrisht akuzoheshin detarėt ulqinakė. Aty Porta e Lartė pranoi qė Republika e Venedikut tė jetė mbikqyrėse e Detit Adriatik dhe tė marrė masa kundėr kusarėve tė ndryshėm. Mė vonė pasoi edhe Fermani i Turqisė, i cili nė mėnyrė tė veēantė ishte drejtuar kundėr detarėve shqiptarė, tė cilėt nė tė gjitha detet e arqipelagut tė Mesdheut ishin tė bashkuar, gjė qė ishte tmerr pėr kusarėt e tjerė.
Pėrfaqėsuesve tė Portės sė Lartė, detarėt tanė ia mbyllnin sytė me dhurata, dhe nga ana tjetėr frikoheshin qė tė zbatojnė urdhėrat kundėr tyre, kurse Venediku dhe grekėt ishin tė pafuqishėm qė t’i bėnin ballė fuqisė pirateske tė shqiptarėve. Sa herė qė gjendej e rrezikuar nė luftrat detare, Porta i ftonte nė ndihmė detarėt shqiptarė, tė cilėve sipas aftėsive qė dispononin u ndante pozita dhe grada tė larta detare. Njė pohim i tillė pasqyrohet fuqishėm nga njė sėrė tė dhėnash dokumentare. Lidhur me emėrimet dhe gradimet e trimave detarė ekzistojnė disa burime, prej tė cilave ne po evidentojmė Luftėn detare tė Lepandos, e cila ka qenė pėrleshja mė e madhe detare e kohės. Ky liman i madh detar, sot quhet Navpakros e jo Lepandos, siē quhej kur u pat zhvilluar lufta nė mes tė Kryqėzatės sė Ligės sė Shenjtė dhe koalicionit tė Portės sė Lartė. Kjo luftė u ndez mė 7 tetor 1571 nė brigjet e Ēamėrisė, ku fushėbeteja shtrihej deri nė Artė. Gjatė pėrgatitjeve tė kėsaj pėrleshjeje, Porta ftoi dy kusarė shqiptarė: Uruē Aliun dhe Mehmet Shirokėn nga Shkodra, kurse Aliu ishte nga Ulqini. Qė tė dy sulltani i pėrparoi nė gradat pasha tė Flotės Detare, grada kėto qė ishin tė barabarta me gradėn e sotme - admiral. Kėtyre dy shqiptarėve iu besua komanda e 152 anijeve luftarake, nė tė cilat ishin vendosur kryesisht luftėtarė shqiptarė, nė mes tė cilėve kishte edhe shumė eprorė, tė cilėt ishin graduar dhe emėruar nė pozita tė larta. Kjo luftė e madhe pėrfundoi me sakrifica tė tmerrshme. Nga tė dy palėt e koalicioneve mbetėn nė betejė mbi 35 mijė marinarė. Nga pala e koalicionit tė Portės mė tepėr u dallua krahu tė cilin e komandonte admirali Uruē Aliu, kurse Mehmet Pash Shiroka me shumė admiralė tė tjerė turq mbetėn tė vrarė. Admirali ulqinak, Aliu sė bashku me 40 anije zuri njė mori robėrish, tė cilėt sė bashku me luftanijet e tyre i lidhi pas anijeve tė tij dhe ia dha lundrimit nėpėr limanet shqiptare derisa arriti nė Ulqin.

Dr. Bahri Brisku

Nga libri Gjurmime Shqiptare faqja 89 Ritet dhe kenget e motmotit ne Krahinen e Ulqinit. 

traku‑truk, vjen Vjeti i Ri.
sillen vajzat nėpėr shpi.
.\'a do t bajmė, moj nje surrat.
T’ia ngjesim emnin  Murat.
N'krye do t 'i vejmė nji legen.
Do t’i thomė atij Et‑hemt:
 hajde t’ shkojmė deri ne she!
Mos gjeē shokė, ti, na ke ne
 Ta veshim ty nji mallotė
 edhe thrrasim na shum shok
Vijnė ata me ne me
lujtė.
 
si kallxojmė, jo, ne kėrkujt.

 traku‑truk, vjen Vjeti i Ri.
 nėpėr fusha sa shum fmi:
 dalin luejn‑o me surrat‑

ta kan ngjit emrin Murat

 

Vajtja e vajzave te reja per t'u larė she (siē ceket ne kėtė kėngė) praktikohet ende nė trevėn e Ulqinit. Shkojnė vajzat ditėn e shėngjergjit ose te nevruzit per t'u larė nėpėr burime, lumenj ose pėrrenj, duke lutur fuqinė magjike qė t'i nxjerrė nė fat tė mirė, ne martesė fatlume, t'u japė shėndet anėtarėve tė familjes, ndėrsa bagėtive t'ua shtojė qumėsahtin.
Pas festes se kolendrave njerėzit kanė jetuar me bindje se tani erdhi pranvera, prandaj u kane kenduar edhe muajve janarit, shkurtit, marsit etj. Pėr kete ne gurren e pashtershme te krijimtarisė popullore, gjetėm keto vargje: 

Kallnori kangėtori.
Po
na vjen  frori.
 kėngėtari e tamlori.
Tesh lopa ne bar,
 
kau lidhe per kular... 

Ritualet pagane te kolendrave qė me vonė kaluan ne festen katolike tė kėshėndellave 2) (gjatė se cilės fėmijėt vizitonin te afėrmit dhe fqinjėt). Tani ne kete trevė kane kaluar ne festen e nevruzit. Eshtė me interes te pėrmėndim shumė kėngė pėrmėnden kuleēėt qė vjen prej latinishtes calendae dhe tani kemi kolendrat dhe kalendar.

             Fėmijėt kete ditė dalin dhe caktojnė nje "flamurtar" i cili merr njė kallam te gjatė dhe ne maje te tij lidh nje mendil te kuq. Shkojnė grumbull shtėpi me shtepi, ku amviset i nderojnė me vezė, gurabi (te gatuara enkas per kete feste). Fiq te thatė, para etj. Ne kėngėt etyre, qė kėndojnė, pėrmenden edhe kuleēėt: 

Del, moj, del, e zonja e shtėpisė
,me kulaēa te zotnisė!
 Del, moj, del, ti
qofsh e bardhė!
Sot me barr e mot me djalė!....
 

Dita e pranverės, dita e nevruzit, pėrmėndet edhe per shėrime te ndryshme magjike. Kėshtu gratė nė moshė. ato qė ia kanė zanat. zgjohen ne mengjes ditėn e parė tė nevruzit pa lindur dielli dhe dalin nėpėr kodra, zakonisht prane ndonjė kroni ode burimi. Aty e drejtojnė pacientin e vet, zakonisht fėmijė i semurė dhe. me njė thikė nė dorė presin lindjen e diellit duke thėnė: 

O madhni me plot fuqi,
 pritja smundjen njiti!
 hiqja, hiqja si me dorė!
 Nevruzit tjetėr nji kunorė.....
     

                      Ndėrkaq drejton thikėn e vjetėr tri herė nga dielli me teh dhe ia ve ne balle foshnjes se sėmurė. Pranė burimit lan nje pjesė te veshjes te te semurit. Fuqia magjike e diellit kėtė ditė ėshtė e madhėrishme dhe pėrdoret nga plakat me pėrvojė edhe nė mėnyrra tė tjera. Nėse te sėmurit i dhėmb shpesh koka. vuan nga nervat matandeti (epilepsi) rremi i pikės (arterioskleroza), Plakat kėngėtare . tė cilat kėtu vendi i quan tė kėndueshme pra ato qė dinė t' i luten fuqisė magjike te diellit (magjistaret). e marrin te sėmurin dhe e ēojnė ne ndonjė djerrinė ku ka shegė te egra. Atje e ulin njė degė te saj te gjatė dhe e pengojnė  mė ndonjė rrasė. duke formuar nje gjysmė harku. Sa lind dielli. e pėrshkojnė te sėmurin tri herė nen degėt tė shegės egėr, duke kėnduar dhe lutur fuqinė magjike pėr shėrimin e shpejtė. Degen e shegės e lėnė ashtu te penguar derisa te shėrohet i sėmuri plakat e ftojnė qė te shkojnė sė bashku e ta lirojne degėn e njomė te shegės nga rrasa e gurit. Gjatė kėsaj seremonie plaka thote: 

Po  t'liroj se m'kelirue.
Qajo e lig‑o qoftė mallkue! 

Vendėsit t gezohen shumė ardhjes se pranverės.................

Tekstet e prezentuara domosdoshmėrisht nuk pėrfaqėsojnė politikėn e redaksisė tė www.ulqini.de  nuk jep pėrgjigje pėr faqe externe
Inhaltlich Verantwortlicher gemäß § 6 MDStV: Shaban Burri
Haftungshinweis: Trotz sorgfältiger inhaltlicher Kontrolle übernehmen wir keine Haftung für die Inhalte externer Links. Für den Inhalt der verlinkten Seiten sind ausschließlich deren Betreiber verantwortlich.Der Inhalt muss nicht mit den Vorstellungen von uns übereinstimmen.

Na vuni nė Favorite

  Service
Hotel/Villė
Duqane/Shop's
Shitblerje/Sales/
Dhomė/Rooms/
Apartments
Autokampė/
  Politika dhe Administratė
Kuvendi Komunes
Kryetari Komunės
KABINETI  KRYETARIT 
  Sherbimet
Sherbimi pėr punė tė Kuvendit
introni nuk jep pėrgjigje pėr faqe externe

ne filim