Mirė se vini nė Ulqin                 

shko te forumi i ulqinit

ne filim         www.ulqini.org ėshtė njė nyje informative. Qėllimi i saj ėshtė tė paraqes Ulqinin nė hapsirėn e rrjetit elktronik. Kjo nyje informon pėr Ulqini, shqiptarėt, kulturen si dhe rrjedhat aktuale politike, tė cilat janė tė mundshme tė prezentohen kėtu. Njėkohėsisht sherben kjo nyje pėr komunikim tė shqiptarėve qė jetojnė nė Botė.
 

Hyrja

 

Emripėrdorues:
Emri sekret:

 

Keni haruar Emrin sekret?

 
 

Nuk keni ende konto?
Regjistrohuni tani!


Ulqini
Ku gjindet ulqini
E kaluara e Qytetit
Ulqini Antik
Kongresi Berlinit
Detaria e ulqinit
Ulqini vjeter
Qyteti jashtė bede.
Ambienti
Plazhi i Madh
Plazhi i Vogėl
Ada
Kanali Milena 
Valdanosi
Klima e Ulqinit
Ujėrat minerale sulfurike

Jeta dhe ngarjeta

Popullsia e Ulqinit
Kostumet e Ulqinit
Kuzhina ė Ulqinit
sport dhe rekreacion
Rethina e Ulqinit
Liqeni i Shkodrės

Kultura koha e lire
  Klube dhe Shoqata
  Muze
  Art dhe Galeria 
  Bilbliothekė
  Film dhe Kinema
  Kultura e lagjeve tė qytetit
  Masmedia
  Qėndra pėr Kulturė
  Aktivitetet
 

  Libra e Telefonit tė Malit Zi

shko te  MSN ULQINI Groups


9/11 Loose Change

REKLAMOJENI VEHTEN QĖ EDHE NE TĖ REKLAMOHEMI !!!
 

Enver Dragoviqi

ART klubi Ulqin  Piktor: BILAL NIKEZIQI  Vildana Dervishi  Shaban Osmanaj
Suzana Llolla Qazim Muja Jaho Kollari Dr.Bahri Brisku
Asllan Bisha Hasan Gjonbalaj Senada Veliqi Hajro Ulqinaku
Basri ēapriqi HAFIZ ALI RIZA ULQINAKU MULLA ISUF KRAJA HAFIZ ALI KRAJA
Enver Dragoviqi HAXHI SHABANI Prof. Dr. Ruzhdi Ushaku Gazmend ēitaku
Ibrahim Berjashi Naim/Sami Flamuri RUDI GOGA NASER HASA
Mr.RIZA REXHA EMIN HALILI MEHMET ALOJA Silver Kordiqi
Fadil Kraja

U linda nė fshatin Dragoviq tė Krajės, aty edhe u rrita. Vitet e fėmijėrisė i kalova i lumtur nė vendin ku u linda
    Pėr herė tė parė u largova prej vendlindjes kur i mbusha pesėmbėdhjetė vjetė, pėr tė shkuar nė Gjakovė nė shkollėn e mesme.
    Shumė shpejt mė mori malli pėr vendin ku u linda. Mė mori malli pėr nėnėn, babanė dhe tė afėrmit e mi, dhe pėr herė tė parė e kuptova se vendin ku u linda e dua shumė, dhe pėr natė nė ėndėrr e shihja veten aty.
    Atėherė nga malli fillova t`i shkruaj vargjet e para poetike qė ia kushtova vendlindjes sime. I ndarė prej dashurve tė mi, shpirti im mbushej me inspirime poetike, dhe me vargjet e mia vetėm pėrshkrova vuajtjet dhe mallin.
    Poezija ėshtė njė ndėr mėnyrat qė njeriu shpreh ndjenjat e veta, vuajtjet apo lumturinė. Poezia e vėrtet nuk ėshtė e vėrtetė nė qoftė se njeriu aty imagjinon diēka, sepse njeriu inspirimin poetik e fiton vetėm atėherė kur pėrjeton diēka tė mirė apo tė keqe, ose kur ndėgjon ndonjė ngjarje prej ndonjė  miku, shokuapo ndonjė tė afėrmi tė tij.
    Kur bėhet fjalė pėr ndonjė ngjarje negative, njeriu pėrmes poezisė kėrkon tė drejtėn dhe sikur kėrkon t`i ankohet dikujt pėr hallin e tij. Prandaj unė poezinė e karakterizoj si njė armė lufte kundėr tė padrejtės. Me poezi i zbutet zemra gjithkujt, po edhe rolit negativ nė qoftė se e ndėgjon porzinė.
    Si shkrimtar mė shumė kohė i kushtoj vendlindjes dhe aventurave tė dashurisė, se pėr mendimin tim njeriun e vret shumė kur humbet dikėn qė e don, dhe kur e lėn vendin qė e don.
    Siē e dimė gjatė dhjetė viteve tė fundit kushtet ekonomike, politike dhe shoqėrore ishin negative (lufta, varfėria etj.), dhe shumė tė rinjė tė kėtyre viseve u detyruan ta braktisin vendlindjen dhe tė kėrkojnė fatin nėpėr botė. Po ashtu edhe fshatin tim e goditi vala e mėrgimit dhe gjatė 10 viteve tė fundit u shpėrngulen dyzet e tre vetė ose rreth 35% tė banorėve tė kėtij fshati. Nė kėtė mėnyrė shifra e njerėzve qė pėrpiu furra e gyrbetit u bė tepėr e madhe, dhe gati secila shtėpi e humbi dikėn tė vetin.
    Duke marrė parasysh se edhe ato qė emigruan edhe ato qė janė kėtu, janė tė ndarė prej dikujt qė e duan, kėshtu unė fitova inspirim poetik dhe i shkrova disa poezi dhe tregime. Prandaj njė ndėr arsyet qė kėtė libėr e titullova “Dashuria e tretur” ishte edhe kjo se tė gjith banorėt e kėtyre viseve e humbėn pėrgjithmonė dikėn qė e duan si p.sh.: Sa nėnė i humbėn fėmijėt, motrat humben vėllėzėrit, dajat humben nipat etj., poashtu edhe ato qė emigruan e humben atėdheun dhe tė afėrmit e tyre, me fjalė tjera e humben tė gjithė njė dashuri tė madhe.
    Poashtu pėrveē poezive dhe tregimeve pėr gyrbet dhe vendlindje unė shkruaj edhe pėr aventura dashurie.
    Siē e dimė, femra Shqiptare e kėtyre viseve, e sidomos femra nė fshat gėzon lirinė minimale, ose nuk ka aspak liri. Tė shumta janė rastet kur prindėrit e fejojnė dhe martojnė vajzen e tyre dhe nuk e pyesin fare a e don apo jo. Nė kėtė mėnyrė kjo vajz ėshtė e detyruar tė martohet dhe ta kalojė jeten me njė njeri qė se don.
    Tė shumta janė edhe rastet kur prindėrit tentojnė dhe bėjnė presione tė ndryshme nė bijat e tyre qė t`i martojnė nė Amerikė pėr arsye ekonomike, dhe kėshtu e detyrojnė vajzėn Shqiptare ta humbasė pėrgjithmonė njeriun qė ka dashtė, dhe pėrgjithmonė ta tresė njė dashuri tė madhe. Shumė bukur ėshtė pėrshkruar edhe nė tregimin “Njė dashuri e tretur” fati i njė vajze, poashtu edhe nė shumė poezi tjera. Prandaj edhe kjo ėshtė njė ndėr arsyet qė librit t`i jap kėtė titull.
    Me poezi mundohem t`i dal nė rrugė tė padrejtės dhe luftoj qė femra Shqiptare t`i gėzojė tė drejat e njeriut, dhe tė rrespektohet edhe e drejta e saj. Prandaj me kėtė rast desha tė apeloj nė forcat intelektuale qė mė shumė kohė t`i kushtojnė luftės pėr tė drejtat e femrės Shqiptare, dhe mė shumė tė angazhohen pėrmes poezisė nė kėtė luftė.



 

DASHURIA E TRETUR
SHPIRTIN E PĖRVĖLON
Biblioteka
“KRAJA”
Korrektura

Naser Perashi

Ilustrimet

Selman Haxhimurati

ENVER DRAGOVIQI – VERI

DASHURIA E TRETUR

SHPIRTIN E PĖRVĖLON 

(Pėrmbledhje poezish dhe tregimesh) 

PĖRKUSHTIM
Kėtė libėr ia kushtoj vendlindjes sime, KRAJĖS. Prandaj ėshtė e shkruar thjeshtė
dialektin vendas 

DASHURIA
Dashuria ėshtė e ėmbėl
dashuria n`bot mbretėron
para syve del si engjėll
fytyra e ati qė don  
Kur Zoti madh krijoi njerėzin

kur kėt botė e gjallėroi
ai na fali dashurinė
me njėri tjetrin na ofroi.
 

NJĖ DASHURI E TRETUR 

     Nė kala tė Ulqinit rri i ulur nė njė gur dhe mendoj. Mendoj duke shikuar detin dhe pyes veten. Ku do tė jetė tani e dashura ime? Athua ėshtė zgjuar sikur unė dhe mendon pėr mua, apo ka ra nė gjumė dhe mė ka harrua!?

- Jo! Se besoj! Se besoj se mė harron lehtė, se mė deshti me gjithė zemėr! Jam i sigurtė se ende mė do dhe thėrret emėrin tim, ashtu siē thėrras edhe unė emėrin e saj, se shpesh mė merr lemza dhe nuk mė lėshon nė asnjė ēast. E di se mė don dhe s`mė harron pėr tė gjallė. Sa herė mė kujtohet ajo vajzė unė qaj si fėmijė. Vajtoj pėr dashurinė e tretur, pėr njė dashuri tė vėrtetė qė u shkatėrrua me dhunė. Se harroj kurrė atė vajzė! E si ta harroj kur mė kujtohet nė ēdo ēast takimi ynė i fundit. Ishte ky njė takim i gjatė, i paharruar, mė i gjati nė historinė e dashurisė sonė, njė takim i trishtueshėm. Mė kujtohet, kur doli nė takim, unė u gėzova kur e pashė prej sė largu, por fytyra e saj ishte e tretur. Nė sytė e saj nuk dukej ai shkėlqim i njė vajze tė dashuruar. U ofrua dhe mė pėrqafoi pa folur asnjė fjalė. Mė shtrėngonte me tėrė fuqinė e saj dhe mė puthi nė faqe duke u dridhur. Unė mbeta i habitur! Mbetėm faqe pėr faqe, pėr disa minuta, pa u ndarė. Pa pritmas, lotėt e saj ma lagėn faqen time dhe filloi tė mė pėshpėrisė nė vesh me fjalė tė dridhura. 

    - I dashur, ti e din se tė kam dashtė dhe tė dua. Por, ne duhet tė ndahemi, - tha.

    Pa mbaruar fjalėt ia plasi vajit dhe filloi tė qante me zė tė lartė, duke u shtėrnguar fort me tė dyja duart pėr qafėn time.

    - Babai... – tha ajo, mė fejoi nė Amerikė, pėr njė tė pasur dhe nuk mė pyeti fare. Unė se pranova, i thashė se tė dua vetėm ty e askėnd tjetėr nė botė, por mė ra shuplakė nė fytyrė dhe mė kėrcėnoi se do tė mė vrasė po se pranova atė ``Amerikanin`` e mallkuar.

    Su besova veshėve tė mi, por mė theri nė zemėr si me thikė! U treta nė ato ēaste dhe fillova ta shtėrngoj fort nė pėrqafim. Nga sytė e mi filluan tė pikojnė lotėt, se mė befasoi me kėtė lajm tė zi. E shtėrngova edhe mė fort me tė dyja duart, sikur tė kisha frikė tė mos ma vjedhė kush nė ato ēaste kur e kisha nė pėrqafim. E shtėrngova me tėrė forcat e mia. Ndoshta nė ato ēaste shtėrngimi na sillte edhe dhimbje fizike, por nuk i ndienim dhimbjet, sepse nga trishtimi, trupi im dhe i saji ishin tė mpirė nga dhimbjet nė zemėr qė ishin tepėr tė mėdha. Se vetėm shikonim njėri tjetrin nė sy, tė pėrlotur, sikur tė luteshim pėr mėshirė.

    Nuk kam kohė tė rri, mė duhet tė shkoj, se babai ma ndaloi tė dal nė qytet, por unė ika vetėm tė takohem me ty, pėr tė fundit herė, - tha ajo.

    Se fola mė asnjė fjalė, se goja mu bllokua, por vetėm e shikova nė sy. Nė ato ēaste sytė e mi tė pėrlotur flisnin pėr mua.

    - Lamtumirė... – mė tha, se mė duhet tė shkoj. Por, nuk shkonte, vetėm shtėrngohej pėr mua nė pėrqafim.

    Gjithė natėn mbetėm nė pėrqafim. Na dukej sikur tė kishte kaluar njė minut. Por, filloi tė agonte drita. Sa e shkurtė na u duk nata qė kaluam sė bashku.

    - Mė duhet tė shkoj - tha pėrsėri. Por nuk shkonte.

    Nė mėngjes erdhi babai i saj dhe na gjeti bashkė, tė pėrqafuar. Nuk e pamė prej sė largu, sepse tėrė natėn vetėm shikonim njėri tjetrin nė sy dhe nuk shihnim asgjė pėr rreth nesh. Erdhi si tė vinte dreqi dhe si bishė ia ngjiti pėr flokėsh dhe e tėrhiqte kah vetja qė ta nxjerrė nga pėrqafimi im. Por, ajo shtėrngohej edhe mė shumė pėr mua. Nuk donte tė ndahej prej meje! Por nuk ia arriti dot qėllimit, se nuk kishte fuqi mė tė shtėrngohej, kur filloi t`i binte grushta nė kokė. E tėrhiqte rrotull nėpėr tokė, por ajo gjithnjė e shtrinte dorėn kah unė dhe mė shikonte nė sy. Sytė e saj mė thėrrisnin ta kapi dorėn dhe mos ta lė tė ndahet prej meje, por s`kisha fuqi, sepse grushtat qė i hante ajo mė sillnin edhe mua dhimbje.

    O Zot! Ēfarė njeriu ėshtė ky? Si bėn dora ta grushtojė njė vajzė kaq tė bukur, qė ti e krijove veē pėr ledhatim e dashuri? Si bėn dora ta grushtojė euladin e vet dhe t`i sjellė dhimbje fizike dhe psiqike? Pse o Zot? Pse i len gjallė kėto njerėz tė pandjenja?

    Mbyte kėtė kriminel, mbyte kėtė bishė tė egėr mos e len tė gjallė. Ose. Ose mė mbyt mua, ma merr edhe shpirtin kur ma morre dashnoren! Mos mė len gjallė tė shoh kjamet me sy e tė vuaj deri t`jem gjallė.

    Iku dashnorja! Iku sikur ta pėrpinte nata qė e lamė pas.

    Shumė ditė kaluan, shumė muaj, ndoshta edhe vite, se unė nuk numėroj mė asgjė, mė ka tretė orientimi i jetės dhe nuk kam mė dėshirė tė jetoj.

    Netėt i kaloj pa gjumė, i pa ngrėnė e i pa pirė, kėtu nė Kala. Kėtu, ku u takuam me dashnoren. Kėtu dal pėr natė dhe pres. Kėtu po pres edhe sonte, ndoshta mos po vie dashnorja. Bie shi, dėborė, stuhi, por unė kėtu rri e pres. Kėtu do tė pres, deri tė vdes. Edhe kur tė vdes, do ta lė amanet qė tė mė varrosin kėtu nė Kala, se vetėm kėtu isha i lumtur. Kur tė vie dashnorja pas shumė vitesh jam i sigurtė se do tė dalė nė takim. Sė paku, me vorrin tim le tė takohet.

    Pres. Dola nė korzo qė tė hjek pak mėrzi. Aty mijėra njerėz... Shoh ēifte tė lumtura qė shetisin bashkė tė pėrqafuar dhe fytyra e tyre shkėlqente nga lumturia dhe dashuria. Tė gjithė ishin tė lumtur vetėm unė jo. Vetėm unė dhe njė lypse, qė shtrinte dorėn kalimtarėve dhė lutej pėr njė kafshatė bukė. Dikush prej kalimtarėve ia hodhi lypses ca para tė holla dhe nė sytė e saj erdhi shkėlqimi. Edhe lypsja u bė e lumtur, mbeta vetėm unė me zemėr tė thyer.

    U ula pėrkrah me lypsen, e shtriva dorėn edhe unė, ndoshta ndonjė kalimtar do tė ma gėzoj zemrėn edhe mua. Shumė kush mė hidhte para, por pėrsėri mbeta me zemėr tė thyer.

    Jo. Nuk ka para nė botė qė mund tė ma gėzoj zemren time, vetėm ajo vajzė. Vetėm ajo mundet tė ma kthejė pėrsėri lumturinė, por, ku gjindet ajo tani?

    - Ah, Zot i madh!

    Njė shokė mė thotė ta harroj atė vajzė dhe tė gjej ndonjė vajzė tjetėr. Shiko pak, mė thotė, sa vajza tė bukura ka nė korzo. Vėrtetė, shumė vajza tė bukura kishte nė korzo, pothuaj se tė gjitha ishin mė tė bukura se dashnorja ime.

    Por jo. Nuk mundem tė themeloj dashuri kundėr ndjenjave tė mia, se nuk kam dy zemra. Edhe atė qė e pata, ia fala asaj. Nuk mundem tė shtrihem nė shtrat dhe tė bėj dashuri me njė vajzė qė nuk e dua.

    Po dashuria ime si do ta ketė hallin?

    Athua mundet me durua dorėn e njeriut, qė nuk e don, me e prek trupin e saj?

    Zot! Pse kėshtu? Pse?

    Shpresat ende mė mbajnė gjallė. Tėrė natėn shetis nė korzo dhe kėrkoj dashnoren. Shumė vajza mė pėrgjasin nė dashnoren time dhe unė gėzohem pėr njė ēast. U dal pėrpara nė rrugė dhe gati nisem t`i pėrqafoj, por kur vėrtetoj se ajo nuk ėshtė dashnorja, zemra pėrsėri mė shėmbet. Shumė vajza mė shajnė dhe nga frika bėrtasin. Dukem si narkoman. Organet e policisė mė morėn dhe mė shtinė nė burg, se u bėra i rrezikshėm pėr ambientin njerėzor.

    Njė natė tė tėrė e kaloiva nė burg. Kur mė lėshuan, menjėherė shkova nė Kala. Por, pėrsėri se gjeta aty dashnoren. Unė kėtu do tė pres deri sa tė jem gjallė. 

KRAJA ME PLAGĖ MĖRGIMI 

    Krajė e dashur, tė gjeta nė Histori. Zėri i trimave tė tu sa larg paska mbėrritur. Sikur lisi qė bin mė gurit, kurr s`ju lig zemra asnjė burrit.

    Por sot o Krajė o i shtrenjti, dola n`Rumi ty pėr me t`pa, por i mbylla syt se m`erdhi pėr t`qa. Mė dhemb zemra kur shikoj dhe bėj krahasime. Dikurė ti ishe njė kopėsht lulesh, aq i bukur, i thurur me mure tė forta e mbi mure tė vendosura ferrat e murrizit.

    Kėto lule ishin vajzat e reja, tė bukura si rrezja e diellit qė ruanin bagėtinė nė mal, kurse muri me ferra ishin djemt e ri, trimat qė ruanin nderin dhe fytyrėn e Krajės. Kurrė s`guxonte askush tė hyjė nė kėtė kopėsht tė bukur dhe ti ju vejė kėmbėn luleve tė Krajės.

    Shumė kush u mundua ta kapėrcejė kėtė gardh, por kur hinte mbi murė, aty shkliste nė ferra, ferrat i ngulėshin nė kėmbė, dhe nga dhimbjet rrėzohej dhe binte poshtė nga muri.

    Po sot, sot ku gjindet ai kopėsht lulesh?

  Tanė kėto trima vdiqen, por athua nuk u lind kurrė mė asnjė trim. Ah sa mė dhemb zemra. Mė dhemb zemra se ky kopėsht lulesh po shėndrrohet nė njė kopėsht errėsire, nė njė kopėsht frike.

    Edhe kėto pak lule qė kanė mbetur janė tė pėrfikura se s`ka kush ti lagė me ujė dhe janė tė shkelura, tė shkelura nga kėmba e bishėve tė egėra.

    Tė rinjėt kanė ikur, dhe kėto pak tė rinjė qė kanė mbetur po ikin dita ditės, dhe po ilėnė pleqtė e shkretė kėtu tė vetmuar.

    Mosni kėshtu more djelmosha. Mos lakmoni dheun e botės, mos ia therrni zemrėn lokės, mos i leni tė vetmuar, tė mjeruar e tė pėrmalluar, babė e nėnė se ato janė plakur dhe janė tė lodhur. Mos i leni vetėm se sot kanė nevojė pėr ju ashtu siē patėt nevojė ju deri dje pėr to.

    A kėshtu ruhet amaneti? A kėshtu falet gjaku i trimave tė Krajės qė kanė derdhur pėr kėto troje, a kėshtu e shpėrbleni mundin e nėnės dhe tė babės qė hoqėn me ju rritė juve?

    Kėsaj i thonė e kalova zallin e ta dhjefsha kalin. PSE kėshtu, pse? Pse ju veni ēmimin babės e nėnės? Po ēfarė ēmimit more? Ato s`kanė kurrė njė ēmim kur si merrni me vete. Ato si vlejkan dhjetė mijė dollarė sa ju i paguani pėr vete.

    Sa turp, sa tmerr.

    Mė kujtohet kurė para disa kohe vdiq njė grua qė e pata fqinje. Ishte kjo nėna e njė biri qė ka emigruar nė Amerikė, dhe e la tė vetme tė shkretėn. Tė paktėn as njė gotė ujė s`kishte kush t`i ia jepte tė shkretės, por kishte mbetur nė mėshirėn e fqiut. Kur i erdhi dita tė vdiste kėrkonte birin e saj ta shihte pėr tė fundit herė.

    Sa turp, sa tmerr, dha shpirt e shkreta me emrin e tė birit nė gojė, nė vend qė tė vdiste duke lėshuar shahadet, nė vend qė tė jeptė shpirt me emrin e pejgamberit tė shenjtė nė gojė.

    Vdiq e shkreta dhe nė dhe e shtinė fqinjėt. Biri i sajė nuk erdhi aspak, tė paktėn tė vdekur ta shihte nėnėn qė e lindi pėr tė fundit herė. Po ēfarė biri ėshtė ai? Jo ai nuk ėshtė birė, ai ėshtė kopil, kur si dhemb zemra pėr nėnėn e vet.

    Ēfarė turpi!

    Po ēonu njėherė ju o burrat e Krajės. Dilni prej vorrit dhe shikoni pak se ē`po ndodhė me Krajėn tuaj. Po si tė ēohen tė shkretėt, kur vorret e tyre i kanė robėruar ferrat. Edhe po tė duan tė ēohen, si lanė ferrat me dalė prej vorrit.

    A e meritojnė kėto trima kėtė punė? A e meritojnė qė eshtrat e tyreė sot po pushojnė nėn ferra? A e meritojnė qė vorri i tyre po bėhet nevojtore qenjsh dhe derrash tė egjėr? Jo nuk e meritojnė kėto trima kėtė punė, por kush do t`i presė ferrat, kur s`ka mbetur askush pėr punė, por vetėm kanė mbetur pleqtė e lodhur.

    Sa mė duket mua i lumi ai plak qė vdes i pari, se ai qė vdes tani e varrosin kojshija.

    Po plakun e fundit qė tė vdesė kush do ta shtjerė nė dhe? Askush; |Por aty kur tė vdesė do tė mbetet deri tė kalbet mbi dhe ose ta hanė bishat e egra.

 

 IKET 

Dallėndyshet ikėn
shtegtojnė pėr nė jug

e bashkė mė dallėndyshet
biri i nėn`s bėn rrugė

Loton nėna e zezė
se ka mbet e shkret
shikon folen e dallėndyshes
qė e thatė ka mbet. 

Folen e dallėndyshes
e ka mbuluar m`byku
shtratin e birit nėn`s
e ka kapluar n`dryshku. 

Plot tre muajt e vjeshtės
lot janė larė mė shi
plot tre muajt e dimėrit
lot n`faqe jan n`gri. 

Kur erdhi pranvera
dallėndyshet erdhen pėrsėri
kurse biri i nėnės
ku gjindet se di. 

Dallėndyshet erdhėn
fole tjetėr po ndėrtojnė
nė folen e birit nėn`s
marimangat po pushojnė.

Sa pranvera erdhen
sa herė zogj`t shtegtojnė
sa lot jan tuj u derdhur
qė birin kėrkojnė. 

Para der`s shtėpis
njė grua dha shpirt
tuj shiku dallėndyshet
e birin tuj prit.

Biri nėn`s kurr nuk erdhi
as ta shohė nėnėn tė vdekur
ėshtė shumė larg ai prej atėdheut
nėpėr botė diku i tretur.

 DHE I HUAJ, DHE I MALLKUAR 

    Shumė vite kaluan, dhe unė rri ende i vetmuar, Shumė vite kaluan qysh kurė u pa buzėqeshja e fundit nė fytyrėn time. Ku u mbusha kaq shumė mė gjynahe nuk e di, por e di se shumė vuajtjet i kalova dhe vuajtjet po shtohen dita ditės edhe mė tepėr.

    Natėn rri deri vonė dhe mendoj. Atje larg diku ėshtė vendlindja ime. Sa shumė vite kaluan qė kurė se kam parė vendlindjen time tė dashur. Por me mallė mė kujtohen ditėt e fundit dhe tė fėmijėrisė qė i kalova aty.

    Ishte dhjetorė i vitit 1991, kur filloi lufta. Njerėzit filluan tė ikin nga vendi i tyre dhe shpėrndaheshin nėpėr botė. Atėherė sa po ui kisha mbushur tetėmbėdhjetė vjetė dhe fillova jetėn, fillova tė lulėzoj dhe t`i ēeli sytė nė jetė.

    Papritmas njė ditė mė erdhi letėrthirrja tė shkoj ushtarė.

    O Zot; si tė shkoj ushtar kur lufta po shtrihej dita ditės edhe mė tepėr? Si tė shkoj ushtar nė atė kohė kur askush nuk shkonte, por djemt e nėnave shpėrndaheshin nėpėr botė pėr tė shpėtuar kokėn tė gjallė.

    Pse o Zot? Pse ėshtė i mallkuar ky Ballkan.

    S`kam rrugė tjetėr, mė duhet edhe mua tė shkoj dhe ta kėrkoj fatin nėpėr botė, se kėtu s`po mė lanė. Mė duhet tė ndahem prej nėnės sa po u ndava prej gjirit tė sajė, dhe fillova jetėn.

    S`kisha dėshirė tė iki, por s`pata rrugėdalje tjetėr.

    Pse o Zot? Pse?

    Pse s`po mė len ta gėzoj tokėn time, shtėpinė time, shtėpinė ku u linda? Pse s`po mė len ta gėzoj dashurinė e nėnės, tė babasė, motrės, vėllait dhe tė atyre qė mė duan? Pse s`po mė len ta gėzoj rininė time nėn rrezet e diellit tonė, por mė duhet ta thej qafen atje ku s`ka diell?

    Mė duhet tė shkoj, dhe me njė trafikant lidhėm kontratė qė t`mė pėrcjellė nė Amerikė te daja im, pėr dhjetė mijė dollarė Amerikan. Mė duhej t`i marr borxh se jeta u bė e vėshtirė dhe ne nuk i kishim aq para. Pėr katėr ditė duhej tė nisem, tė bėj rrugė pėr gyrtbet tė zi.

    Katėr ditėt e fundit nuk dola askund, vetėm sillesha nėpėr oborrin e shtėpisė dhe me kujdes shikoja ēdo gjė qė ndodhej aty. Shikoja ēdo gurė, ēdo tjegull tė shtėpisė ku u linda dhe ēdo dritare. I shikova me kujdes qė mos t`i harroj kurrė.

    Nėna ime vinte gjithkah pas meje dhe nuk mė lėshonte nga shikimi nė asnjė ēast.

    U bė natė dhe deri vonė rrija pa fjetė se nuk mė merrte gjumi, e bashkė me mua rrinte edhe nėna. Dikur vonė shkova nė shtratin tim, dhe nėna pėrsėri erdhi pas meje nė dhomėn time. Mė mbuloi mirė se ishte ftohtė dhe mė shikonte nė sy. Sytė e saj ishin tė pėrlotur, plot mjegull dhe tė skuqur nga vaji. Rrinte duke mė shikuar nė sy pėr disa minuta me radhė dhe nuk dilte nga dhoma ime.

    Shko i thashė o nėnė bjer dhe pusho, mos mėrdhit kot se ėshtė tė ftohtė.

    Nė sytė e saj vėrejta se filluan tė pikojnė lotėt dhe me buzė tė dridhura mė puthi nė ballė dhe mė tha:

    - Biri im. Nuk mėrdhas unė mė tepėr se mėrdhita. Ne po ndahemi dhe zemra ime kurrė mė nuk do tė ngrohet. Ti po bėn rrugė dhe po mė len me zemėr tė thyer, por amanet po ta lė ``mos harro vendlindjen, mos harro nėnėn qė tė rriti dhe gjuhėn e saj, dhe kur tė mundesh kthehu pėrsėri nė atėdhe``.

    Lotėt e saj ma vranė zemrėn, dhe mua filluan tė mė dridhen buzėt nga vaji dhe sytė e mi u mbushėn mė lot. Nė ato ēaste e mbulova fytyrėn time me jorgan se nuk desha qė nėna t`i vėrejė lotėt e mi. Nuk doja t`i ia thej zemrėn edhe mė shumė. Kisha dėshirė tė qaj me zė tė lartė, por u durova.

    Nėna fiku dritėn, por nuk dilte nga dhoma, vetėm ledhatonte lehtė flokėt e mi. E dinte e shkreta se nuk do tė shihemi kurrė mė, dhe donte tė nginjej duke mė shikuar.

    Dikur vonė vaji mė lodhi dhe mė mori gjumi. Nė mėngjes sa filloi tė agonte mė doli gjumi dhe u zgjova trembėshėm. Tėrė natėn pashė ėndėrra tė kėqia.

    E ndiejsha dorėn e nėnės qė ledhatonte lehtė flokėt e mi. I hapa sytė dhe e shikova. Nuk e shihja mirė se ende mbretėronte errėsira nė dhomėn time, por vėrejta nė hijen e saj se ishte e mbledhur krahėsh nga tė ftohti dhe dridhej.

    O Zot. Tėrė natėn e kaloi pranė meje dhe mėrdhiti. E dija se zemra e saj nuk do tė ngrohet kurrė mė.

    Plot katėr net nėna i kaloi pa fjetė pranė shtratit tim duke u dridhur e qarė. Mė nė fund erdhi edhe ajo ditė e zezė, ajo ditė e mallkuar qė ma hodhi pėrgjithmonė nė errėsirė rinin time.

    Drita agoi, agoi kjo dritė e zezė dhe mua mė duhej tė nisem.

    Kur u nisem dolėn tė mė pėrcjellin tė dashurit e mi qė po ndahemi pėrgjithmonė. Dolėn babai, nėna, motra dhe vėllai. Tė gjithė qanin.

    O Zot. Kjo ditė po mė kujton njė varrim kur vdiq njė djalė i ri dhe nė varrimin e tij tė gjithė vajtuan deri te varri i tij.

    Edhemua po mė duket vetja si i vdekur, kur tė gjithė po qajnė pėr mua. Si durova lotėt mė as unė, por kėmbėt nuk mė heqnin para veē mbrapa. U pėrqafova me tė dashurit e mi, dhe mė nuk e solla kokėn mbas, se s`kisha zemėr ta shikoja nėnėn duke qarė.

    Mė priste rrugė e gjatė.

    Dielli akoma s`kishte lindur, por natyra dukej shumė mirė. Ishin kėto shikimet e fundit qė i hodha nė vendin ku u linda dhe u rrita.

    Trafikanti ma dorėzoi pasaporten. Unė e hapa dhe e shfletova udhės pėr tė hjek pak mėrzi. Shikova fotografinė time, dhe pėrkrah me fotografi ishte emri. Shikova mė hollė, por aty s`ishte emri im. Aty ishte shkruar njė emėr i panjohur pėr mua.

    O Zot, edhe emrin mė duhet ta n`drroj. Mė duhet ta thėrras veten me emėr tjetėr dhe ta harroi emrin qė mė dha nėna ime kur mė lindi.

    Hyra nė aeroplan dhe u nisėm. Rruga pėr Nju-Jork ishte e gjatė. Plot tetė orė i kalova nė ajėr duke fluturuar. Ndėrkohė pėr njė ēast mė mori gjumi. Mundohesha t`i harroi lotėt e nėnės tė paktėn pėr kėtė ditė sa ta kaloi kufirin, por sa mė mori gjumi fytyra e nėnės mė doli para syve, dhe ashtu e pėrlotur mė thirri nė emėr tė vėrtetė. Menjėherė u zgjova trembėshėm se ma nxorri gjumin njė dhimbje nė zemėr qė ishte tepėr e madhe.

    Pėrsėri mi ngacmoi ndjenjat, dhe nė sytė e mi filluan tė pikojnė lotėt. E nxorra pasaportėn prej xhepit dhe e hapa fletėn e parė. E shikova emrin. Emri im ishte Boshkoviq Millan.

    O Zot mendova me vete. Po pari nėna ime mė thirri mė emėr tjetėr. Njė udhėtar i panjohur qė ishte pėrkrah me mua mė shikonte i habitur. Vėrejti edhe ai lotėt qė pikonin prej syve tė mi. Mė foli diēka nė gjuhėn Angleze. Unė e njihja pak Anglishten, por se mora vesh se ēka thonte se nuk e kisha mendjen tek ai, por e ndjeva se mi rrihte krahėt dhe e kuptova se donte tė ma zbusė zemren.

    Aeroplani zbriti nė Nju Jork, udhėtarėt dolėn nga aeroplani. Dola edhe unė. Ishte natė dhe askund nuk e pashė diellin.

    Ah tokė e zezė, po pse erdha unė kėtu ku nuk shoh asnjė fytyrė tė njohur.

    Nuk dija se kah duhej tė shkoj, por vetėm mbaja udhėn pas njeriut tė panjohur qė udhėtuam bashkė. Mbėrritėm para doganės ku duhej t`i jepnim nė kontrollė pasaportat. Prita radhėn rreth gjysmė ore. Atėherė doganieri thirri emrin Boshkoviq Millan. Askush nuk u pėrgjigj. Bashkėudhėtari me shikonte i habitur, dhe kur doganieri e pėrsėriti emrin Boshkoviq Millan mė ra lehtė grusht kėmbės, dhe atėherė me fjalė tė dridhura thash: Po unė jam. S`ma bėnte goja ta pranoj atė emėr, se kur doganieri thirri emrin e panjohur nė tė njejten kohė engjujt e Zotit ma sillnin nė veshin tim tė djathtė zėrin e nėnės qė thėrriste emrin tim tė vėrtetė.

    Si tė quajn ty mė pyeti doganieri nė Anglisht. Boshkoviq Millan i thashė. Nė ato ēaste u mundova ta sjelli buzėqeshjen nė fytyren time, por ishte e kotė se syt e mi tė skuqur mė tradhėtuan, dhe shumė qartė lexohej nė sytė e mi emri im i vėrtetė.

    Doganieri mė shikoi nė sy dhe mė tha:

    S`ėshtė e vėrtetė. Atėherė mė pyeti pėr datėlindjen. Unė mbeta pa pėrgjigje se nuk e dija kur kishte lindur dreqi i mallkuar, por bėra gjoja se nuk e kupėtova se ēfarė mė pyeti. Prit pakėz mė tha se je i dyshimtė.

    Ashtu siē erdha kėtu pa dėshirėn time, ashtu edhe puna mu pri mbrapshtė. E gjetėn se pasaporta ime ėshtė e fallsifikuar dhe mė shtinė nė burg.

    O Zot, i pagova tanė kėto para dhe tė vij e tė kalbem kėtu nė burgjet e botės pa i bėrė asnjė gjė tė keqe kurrkujt.

    Pse o zot, pse? Gjynahet e kujt po i paguaj unė?

    Plot tre muaj i kalova nė burg. Plot tre muaj syt e mi nuk e panė as diellin e as hėnėn. Mė jepnin ka njė kafshatė bukė sa ta mbajė shpirtin nė jetė. Mė binin bukėn dhe ma linin nė tokė sikur tė ushqenin ndonjė qen. Netėt e para i kalova pa gjumė se s`kisha ku tė flija, vetėm nė dėrrasa. Kisha vetėm njė qebe tė mbulohem, dhe tėrė natėn mėrdhitėsha nga tė ftohtit. Dikurė gjumi mė lodhi, dhe sa mė mori para syve mė doli fytyra e nėnės qė thėrriste emrin tim me njė zė tė dridhur, dhe pėrsėri ma nxorri gjumin.

    O Zot, ai i dridhur s`po len as flej.

    Athua nėna e din se ku e ka birin e saj tani. Athua e din se biri i saj po mėrdhet nė burgjet e botės dhe nuk ka mė ēka tė mbulohet. Sikur ta dijė tė vėrtetėn ajo do tė hidhej nė litar.

    Ah tokė e zezė, po ku e ke diellin. Sa mė ka marrė malli ta shoh diellin edhe njėherė me sy.

    Mbasi qė kaluan tre muaj mė lėshuan nė liri, por duhej t`i paguaj edhe gjashtė mijė dollarė tė tjera qė unė nuk i kisha, por mė duhej t`i ia merrja dajės borxh. Pėr tre muaj qė i kalova nė burg i treta plot gjashtėmbėdhjetė kilogram nga pesha e trupit. Nė ato ditė nuk do t`mė kishte njohur as nėna qė mė lindi.

    Plot dy vite banova tek daja. Plot dy vite mė duhej tė punoj vetėm pėr ta kthyer borxhin. Puna ishte e vėshtirė, se punoja dy punė.

    Ditėt kalojnė, kalojnė edhe vitet, por malli jo. Malli pėr atėdhe nuk hiqet por shtohet dita ditės edhe mė tepėr.

    I shikoj fėmijėt e dajės qė rriten pėr ditė. Shumė keq e flasin gjuhėn e nėnės, dhe nuk e njohin asnjė traditė Shqiptare.

    O Zot, athua kėshtu njė ditė do tė rriten edhe fėmijėt e mi.

    Sot kaluan plot dhjetė vite qė se kam parė vendlindjen. Plotė dhjetė vite nuk di asgjė pėr fatin e nėnės dhe tė babės. Mė thonė se ende janė gjallė, por nuk e besoj pa i parė me sy. Ndoshta ende janė gjallė se gjithnjė ai zė i dridhur nuk mė len tė flej, se mė thėrret tė kthehem nė atėdhe dhe ta ēoj nė vend amanetin.

    Tani i bėra ca para, por nuk mundem tė kthehem se nuk i kam bėrė dokumentat.

    Njė ditė do tė kthehem, por ndoshta do tė jetė vonė. Ndoshta nuk do t`i gjej gjallė babėn as nėnėn qė i lash me zemėr tė thyer. 

BIJT E KRAJĖS 

O ju vllazen, o ju motra
o ju bijt e nanės Kraj
hidhni syt nganjėher tek votra
se pa ju s`ēel as lulja n`maj. 

Sa bula e gishtit derdhet loti
pėr kto djem qė n`rrug jan nisur
ban ēudi me ne dhe zoti
prehėri i nans ėshtė boshatisur 

Mos pėrbuzni nanėn tuaj
sa t`jet gjall ajo u thėrret

mos lakmoni dheun e huaj
se n`atdhe nana ju pret. 

Qan nanlokja me fotografi n`dor
pėrmbi djep rrin e loton
nuk ka ken tė pėrqafoj
nėpėr ėndėrr ju kėrkon. 

Edhe baba qė ka vdekur
thell prej vorrit po thėrret
thėrret prej vorrit tij tė tretur

se ska ferrat kush ja pret

Edhe dielli habitshėm shikon
diēka
ati sikur i mungon
e shikon Krajėn me habi
si
ka mbet kshtu pa rini

Qaj ti o Kraj, ti nėpėr mote
syni lyp tė shohė rinin

a
ėshtė turp o Kraja loke
s`ka mbet kush t`hap xhamin

Shpit e vjetra i shikoj me mall
jan
rrit ferrat deri n`pullaz
nuk
ka brenda njeri gjallė
veē plot minj dhe marimanga. 

Qysh kur n`Kraj lule s`ka ēel
Qysh kur kam djalit ktu ska shkel
Qysh kur n`darsem s`krisi lodra
pra ktheni mbrapa vllazen dhe motra. 

Mos zotroni dheun e huaj
se Kraja ėshtė foleja juaj
mos
e leni Krajen shkret
se ska njeri qė jeton dy jet. 

I MAHNITUR PĖR NJĖ VAJZĖ 

Ndalu vajzė se zemra m`plasi
shpirti m`dridhet tuj t`shiku

sa
her rrug un ty hasi
maraku
vjen tuj mu shtu.
 

Bukurin qė t`ka fal Zoti
rrall
her shihet n`kėt dyrnja
sa
her t`shoh pikon loti
syt
prej teje s`muj me i nda

Pėr ty vajz jam i mahnitur
pėr
ty rri me lot sy
n`qoft se vdes ta kesh tė ditur
se njė djal ka vdek pėr ty. 

Mi qerrove syt e ballit
ilet
n`zemer ke shti
i
mahnitur jam prej hallit
pa
ty shpirti ska qetėsi

Zemra ime s`ėshtė gurė mali
ajo
thehet si kristali
n`dalu vajz po t`lutem ty
mos ma len zemren mu thy. 

Shum tu luta, shum po t`thėrras
mos ma len zemren me plas
ndalu vajz pash perėndin
mos ma len nė terr rinin.

 

 

 

 

 

 

 DASHURIA E TRETUR

Mė ka lėn dashnorja ime
mė ka thėn lamtumirė

asnjėherė
s`del n`takime
paska
gjet djal t`mir

A jeton peshku pa uj
a
hahet buk me dor huj
a
fluturon zogu kraht m`ja thy
aq
vajz unė kam jetė pa ty

Do t`kalojnė vite dhe shumė vite
dhe
shumė vjet pėr ty do t`qaj
ndoshta
m`do, prej meje ike
por
un n`zemer ala t`mbaj

Edhe n`qoft se unė martohem
se beqar me mbet nuk bėn

deri
t`muj do t`mundohem
do
t`marr vajz me emrin tėnd

Veē njė emėr e shkrova zemėr
se t`kam dasht unė vetėm ty
gjithmonė mbet i shkruar ai emėr

kurr
prej zemre ska me u shly

 

PA TY MOS MĖ LAFT ZOTI 

Se pa ty mos mė laft Zoti
m`tret dėshira me jetu

pėr
pa ty mos m`kaloft moti
kur ty jam dashuru

Se njė jetė, njė jetė pa ty
nuk
jetohet jeta vall
si
njė jetė pa dy sy
pa
dy sy kam ball. 

Ne dy kur jemi bashk
askujt
nuk ia kam lakmi
gjeta
vajzėn kam dasht
sot
jetoj lumturi

Ti je jeta e shpirtit tim
prej
vdekjes ke shpėtu
nuk
e ke aspak gabim
dashurin
ma ke dhuru

VAJZA E ZEMRĖS 

Netėt janė pa gjum
tan
ditėn pa pun
ti
zemėr ke hy
vajz
unė s`mundem t`rri pa ty

Qe kur ty njofta
prej
teje jam smur
m`duhet t`shkoj te hoxha
majmali me m`shkru. 

Oh sa fort tė du
ti ke lind pėr mu
hajde hyj nė shpirtin tim
paske qen vajz fati im. 

Zoti e paf`t fatin tonė
na laf`t bashk ne pėr gjithmonė
n`qoft se mdon sikur un ty

kėt
dashni s`ka gja me thy. 

  

 DASMA E PĖRLOTUR 

Sonte shkrihen malet
yjet
n`qiell po vajtoj`n
loti im sonte nuk ndalet
dashnoren po e martojn. 

Ndalne vallen o dasmor
kujt i duhet tan ky gzim
t`gjith po kceni me lule n`dor

athu
kceni pėr inatin tim

A se shihni se nusja qan
kėnd po merr nuk e kan pyt
tokėn pėr rreth me lot e lan
e kur m`pa mu i msheli syt. 

Kėtė vajzė t`bukur qė shikoni
e kan smur, magji i ban
pra ju lutem mos vallzoni
se pėr mua nusja qan. 

N`qaf na paēin baba e nana
qė s`na lan ne me u bashku
por sa t`jet dielli, sa t`jet hana

kurr
vajz tjeter s`kam me dasht

KUR MĖ THIRRE NĖ TAKIM 

Kur thirre takim
dhe
ma the at lajm zi
lot
t`pikuan n`krahun tim
mori
fund njė dashuri.

kan thėnė se t`kan feju
gjyzemore
larg shtėpisė
lutem mos me i harru
kujtimet e beqaris. 

T`vėshtir i paske bab e nan
ēka ju bėra nuk e di

vend
pran teje nuk lan
e humben kėt dashuri

FUKARAN MOS E FALTĖ ZOTI 

kam dashtė shumė se veten
pėr
dashni bėre be
pėr
ty vajz e lidha jetėn
ē`tė
gjet tash mu le.
 

Pse prej meje vajz po ik
pse pėr mua s`mendon fare
po martohesh nė Amerikė
a e shet zemrėn pėr pare. 

Pėr ty mbeta pa u fejua
se unė besen ta dhash ty
s`kam dėshirė mė me jetua
kaq rėnd zemrėn ma ke thy. 

N`fund t`dyrnjas e theve qafėn
por prej mendjes s`muj me t`hjek
ala pa gjum e ēoj naten

s`mund
t`harroj n`zemer ke mbet

Pasuria marton dhe qenin
e pėr fat t`zi jam fukara
n`kėt
dyrnja unė se kam vendin
ma mir m`del veten me vra. 

Fukaran mos e falt Zoti
selamet nuk sheh me sy
gjithmon n`sy do t`i rrij loti

gjithmon
zemren kan m`ja thy. 

MORI FUND NJĖ LUMTURI 

N`sy m`shikonte si gjynah
plot me mall mė pėrqafoi
n`faqe m`puthi dhe mė tha
n`Amerik baba m`martoi. 

Mori fund njė lumturi
u shkatėrrua njė dashuri
lot e saj ran n`krahun tim
m`la tė vetėm, m`la jetim. 

Kur ska diell lulja thahet
kur s`ka kryp gjella nuk hahet
pa dashni zemra pėrfiket
me para dashnija s`blihet.

 Dashuria e parė s`harrohet
t`len plag n`zemer t`mbush me mall
plaga n`zemer nuk shėrohet
tė pėrvėlon deri t`jesh gjall. 

Qaj pėr fatin tim tė zi
qaj se s`mundem me u duru
qej se shum mir un e di
edhe ajo qan pėr mu. 

Po athu mundet me e duru
doren e njeriut qė se don
flokt e saj me i ledhatu
me e prek n`trup apo ku do. 

N`SYT E MI S`DO T`SHIHET GZIM 

Vetėm ty me zemėr t`deshta
veē ti ishe gzim pėr mua
unė kaher s`di ē`ėshtė buzėqeshja
kur pėr tjetrin t`kan feju.

Lumturin qė bashk e patem
se harroj deri t`jem gjall
tuj t`kujtu e kaloj naten
ti ma mbush zemren me mall. 

Emri yt prej goje s`mhiqet
ty po t`thrras sa her marr frym
pėr ty vajz shpirti po m`digjet
pa ty jam me zemėr t`thyr.
 

Prej at nat kur tė martohesh
n`tesha t`zeza kam me u veshur
do t`mbaj jas sa her t`mkujtohesh
prej at nat le t`mthon i vdekur. 

N`syt e mi gzim kurr s`do t`shihet
se do t`jem gjithmon t`pėrlotur
shpirti im flak le t`digjet
do t`vajtoj dashnin e tretur. 

Nė at vend ku jem takua
pėr dit do t`shkoj pėr me pa
kurr mė lule ska me lulzua
se lot e mi gjithēka kan tha. 

U DASHUROVA NĖ SHIKIM TĖ PARĖ 

Para shkollės tė njoftova
atė ditė t`pash pėr herė tė parė
ty t`shikova kah u largova
ti m`je duk mė i bukuri djal. 

Nja dy-tri her me ty u takova
por zemra donte prap me t`par
si ėshtė e mundur as vet s`kuptova
rash n`dashni me shikim t`par. 

Kot mundohem ta ndali zemren
se jam e re pėr dashuri
rash n`buzėqeshjen tėnde t`ėmbėl
mė shėntove me sy tė zi. 

Veē njė zemėr unė e pata
edhe atė ta fala ty
pėr ēdo ditė sa erret nata
fytyra jote m`del n`dėr sy.
 

Prej fatit vet nuk ke ka ikėn
k`shtu e ka shkru i madhi Zot
veē ty t`du e sta kam frikėn
nuk tė n`drroj me kurrgja n`bot. 

TE GJIMNAZI I ULQINIT 

Te gjimnazi i Ulqinit
me makin gjiro tuj ba
dogja tonat e benxinit
veē ty syrin me ta pa.
 

Sy si tėndin kėrkund s`pash
kur t`njoftova n`gjuj tė rash
tu betova n`tė madhin Zot
dhe ma fale zemren pėr shum mot. 

Zili shkollės kur cingrron
zemren time fort ma gzon
ma gzon zemren e shpirtin tim
se dashnorja m`del n`takim. 

Nuk lash kėpuc nė kėmb pa shky
nuk lash rrot n`makin pa shpu
si lash qoshe makin`s pa thy
veē pėr ty, pėr ty qė t`du.

Del dashnorja si princesh
sa shum djem nė rrug e ndalin
por fill tek unė vjen tuj buzqesh
e prej gėzimit krah`t mė dalin. 

Nuk ka pare qė t`paguen
ma ke mbush zemren plot gėzim
ti gjimnaz qofsh i bekuem
m`gjete vajz pėr qefin tim.

 

BJONDINA 

Njė bjondinė me flok tė arit
njė shikim kah un e hodhi
paska pas shikim tė zjarrit
n`shikim t`par zemren ma mori. 

Si pėr loj jam sjell mbas teje
qė kur pate dymbėdhejet vjet
tash je rrit s`mund t`hjek prej kreje
paskam ra n`dashni t`vertet.
 

Ti je lulja e saksis
ti je ylli i bukuris
sy tė kaltėr e flok tė art
Zoti m`dha mė t`miren dhurat. 

Do t`kisha nis shkuesin te shpija
por pėr fejes ti je e re
m`duhet t`pres e m`djeg dashnija
ti po m`shtjen mu gjall nė dhe. 

Do tė pres ta bėjm fejesen
tjeter vajz un mė s`kėrkoj
qysh at dit qė ma dhe besen
vetėm ty tė dashuroj.
 

U THA LULJA NĖ DORĖN TIME 

Pėr ēdo ditė dilshim n`takime
rrinim bashk nėn deg t`selvis
more lule prej dorės time
si dhurat nė shej t`dashnis. 

M`ēove fjal se u fejove
e kurr mė s`dole nė takime
zemren time e shkatrrove
u tha lulja nė doren time. 

M`vrave n`zemer, m`vrave n`shpirt
syt e mi i le pa drit
m`nale diellin ma nuk m`xen
ja ke prish zogut folen. 

Njė djal tjetėr ti e more
me djal tjetėr lidhe jetė
kush t`ma hjek tash lulen dore
qysh at dit nė dor m`ka mbet. 

As vet s`di pse ala t`dua
kur m`shkatrrove nė rini
qaj n`dor lulen tuj shikua
jam pa ty, pa ty smund t`rri. 

Prap un lule dal e mbledhi
dhe do t`mbledh deri t`jem gjall
n`dor i mbaj e nuk i hjedhi
por s`kam lulet m`ja fjal. 

 

ENDĖRROJ 

Ėndėrroj, vendlindjen
at vend lulesh, at lulisht
qė tė vetmen stinė
ka pranveren. 

At vend tė mbushur
plot aromė,
plot me lule
e me dashuri. 

Por unė, unė jam njė trėndafil
i plagosur rėndė
kėtu larg
tė cilin
mu nė lulėzimin e tij
dreqnit e kėputėn
dhe e ēuan larg,
atje ku dominon
errėsira e thellė,
ku ēdo gjė eshtė e vdekur,
pa diell, pa hėnė,
ku i vetmi gėzim
ėshtė ėndėrra,
e vetmja shpresė
pėr trėndafilin e shartuar
qė ėndėrron
ka kapėrcejė
at gardh,
tė lartė sa njė mal,
tė gjėrė sa njė oqean,
qė fundi i tij
tė ēon nė pranver,
nė atė kopsht lulesh,
nė atė vend dashurije
qė i thonė vendlindje.
Deri atėherė
nė ėndėrroj, ėndėrroj,
Ėndėrroj...!

 

MĖRGIM, MĖRGIM

Kah Rumija erdhi zani
njė za tmerri dje dhe sot
ku po shkon ai zog Kranjani
syt e nan`s jan mbush me lot. 

Kalojn ditėt e vaji s`nalet
diēka nė zemėr e lėndon
nanės shkret si hiqen hallet
dit e nat birin kujton. 

Shpirt tė rrahur me dajak
ke tek shtėpija more djal
hapi gojėn dhe e thirri
por vetėm muret i kthejn fjal. 

Kah Rozafa erdhi zani
njė za tmerri dje dhe sot
po ku po shkon ai zog Shkodrani
syt e nan`s jan mbush me lot.

Ana e malit dhe Ulqini
djemt n`mėrgim jan nis me shkua
token tuaj kujt ia lini
pse gjan tuj s`doni me gėzua. 

Pse kėshtu fati paska dasht
nan e bir mos me i lan bashk
male e fusha me pas ndėrmjet
mu djeg nana pėr fėmin e vet. 

Kudo qė tė jeni, kudo qė tė shkoni
me fol Shqip fėmit tuaj mėsoni
mos ndrroni emrin, mos ndrroni fen
se nan e vėrtet ėshtė ajo qė u len. 

VENDLINDJES SIME 

Vendlindja ime e dashur e di;
shumė borxhin ta kam,
se kur tu deshta pranė,
unė tė braktisa. 

Ju tremba varfėrisė,
fukarallėkut,
e po e fali gjakun
e baballarėve qė kanė derdh
pėr kėto troje. 

Po tė betohem
se do tė vij njė ditė,
do tė kthehem
aty ku u linda
dhe ta ēoj nė vend
amanetin e nėnės

Por do tė jetė vonė,
se nuk do tė gjej
as bėb, as nėn,
as shtėpin
ashtu siē e kam lėn
qė i lash
nė mėshirėn
e errėsirės. 

MALLI PĖR ATĖDHE 

I vetmuar nė dhe tė huaj
mora njė letėr qė ta shkruaj
letra qė shkruaj u mbush plot
me fjalėt e mia e me lot. 

I vetmuar jeta shkon
e shikoj diellin kah perėndon. 

O ti diell qė rrin n`hava
bab e nan kund a mi ke pa
a jan gjall apo kan vdek
t`pėrmalluar pėr djal tė vet
loti i tyre a ka t`sosur
se jan me zemer tė plagosur. 

Njė zė i dridhur s`mlen me fjet
zani i nanės po mė thrret
po mė thėrret me u kthyer nė shtėpi
se s`don me vdek pa m`par me sy 

MOS LAKMONI DHEUN E BOTĖS 

Jan vu varg bijt e Shqiptarit
po shpėrndahen nėpėr bot
ja kan kthy shpinen vatanit
e po e lan tė mjer kėt tokė. 

Mos lakmoni dheun e botės
ku po shkoni pash kėt drit
mos ja theni zemren lokes
se ka hjek zi me ju rrit. 

N`sy t`nėnlokės loti s`thahet
shum po vuan, shum po hjek
zemra e saj pėr gjys i ndahet
po i bėn rrug dhe fėmija n`djep. 

Me lot nė sy e shikon djepin
dita ditės rrin tuj qa
djali saj e kaloj detin
pėrgjithmon prej saj u nda. 

An e mban Krajės i rash
pash veē vuajtje, pash kjamet
djem tė ri askund nuk pash
me t`marr malli me pa fmi n`djep. 

Shtėpit e krajės kan mbet nėn ferra
ala vargu s`ėshtė ti u ndal
u bė Kraja vath pėr derra
kėtu spo mbet askush i gjallė. 

NA NDAU GURBETI 

Dit e nat un rri tuj qa
qysh at dit qė jemi nda
more rrugen pėr para
qysh at dit su ktheve ma. 

Tash shtat vjet un tuj t`prit ty
nuk kam shti un gjum nė sy
sa shumė shpresa edhe fjal
mu hala po mė mbajn gjall. 

Po njė letėr qė ma ke shkruar
si syt e ballit po e ruaj
kur m`merr malli ty me t`pa
pėrmi letėr rri tuj qa. 

Kur u ndam ti ma dhe besėn
shpejt do t`vish ta bėjm fejesen
mos harro se ala t`pres
me mall pėr ty un do tė vdes. 

Leri parat, kthehu mbrapa
se kaloj pak tepėr kohė
tash shtat vjet un ty s`tė pava
me t`has n`rrug ndoshta s`tė njoh. 

DY PĖLLUMBA 

Kėtu nė gyrbet tė shkret
si nė burg e kaloj diten
nė vendlindje tash sa vjet
pėllumbesha po mė priten.
 

Do t`fluturojė pėllumbi i bardh
nė njė ditė, nė njė agim
pėllumbeshės qė e priten
qė ka mbet nė pėrmallim. 

Nė vetmi dit tuj kalua
pėllumbi tani po rrin vet
pėllumbeshen tuj kujtua
se dikun ajo e pret. 

Tė vetmuar e tė ndarė
pėr njėri tjetrin duke qarė
kur vjen dita me u bashkuar
y pėllumbat e dashuruar. 

SYZEZA 

Hapa dritaren nė njė mėnges
aty pash un pash njė syzez
ajo ishte shum e bukur
pran saj do t`isha i lumtur. 

Njė syzez, syzez e kam pa
syt prej saj smunda me i nda. 

Kaq i bukur syri i saj
si lulja kur del nė Maj
mė pėlqeu ai sy i zi
me te rash n`dashni. 

Moj syzez ti moj mizore
pse ti mua mė shėntove
mė shėmtove me sy tė zi
qe kur t`pash s`kam rahati. 

VEĒ TY TĖ DUA

Sikur t`nxihet dielli
e Bota t`sillet m`brapsht
edhe atėher zemra ime
veē ty ka me tė dasht.

Ty vajz ta dhash zemren
pėr ty jap dhe jetėn
se pa ty e dashur
s`mund ta mendoj veten. 

Njė minut pa ty
pėr mu ėshtė i gjatė
faleminderoj Zotin
qė m`ēoj kėt dhurat. 

Pėr ty s`mdhimbet jeta
pėr ty n`zjarr un hidhem
pėr njė vajz qė e dua
s`kam gajle se digjem.

 

SHPIRTIN E PĖRVĖLON
Radhitja kompjuterike
Indira Ēitaku
Redaktura teknike
Gazmend Ēitaku
Shtypshkronja
Garant
ULQI
N

 


Tekstet e prezentuara domosdoshmėrisht nuk pėrfaqėsojnė politikėn e redaksisė tė www.ulqini.de  nuk jep pėrgjigje pėr faqe externe
Inhaltlich Verantwortlicher gemäß § 6 MDStV: Shaban Burri
Haftungshinweis: Trotz sorgfältiger inhaltlicher Kontrolle übernehmen wir keine Haftung für die Inhalte externer Links. Für den Inhalt der verlinkten Seiten sind ausschließlich deren Betreiber verantwortlich.Der Inhalt muss nicht mit den Vorstellungen von uns übereinstimmen.

Na vuni nė Favorite

  Service
Hotel/Villė
Duqane/Shop's
Shitblerje/Sales/
Dhomė/Rooms/
Apartments
Autokampė/
  Politika dhe Administratė
Kuvendi Komunes
Kryetari Komunės
KABINETI  KRYETARIT 
  Sherbimet
Sherbimi pėr punė tė Kuvendit
introni nuk jep pėrgjigje pėr faqe externe

ne filim